Kai spalio pabaigoje nukrito virš Sinajaus skridęs rusų turistų pilnas lėktuvas ir Šarm aš Šeicho kurortą pradėjo masiškai palikti turistai, Rolandas Bilvaisas, „Small Planet Airlines“ aviacijos saugumo vadovas ir Civilinės aviacijos administracijos patvirtintas aviacijos saugumo instruktorius, iškart vyko į minėtą Egipto kurortą. Jis turėjo atlikti oro uosto auditą ir nuspręsti, ar lėktuvams saugu ten vykti.
Portalo DELFI kalbintas, daugiau nei dešimt metų aviacijos saugumo srityje dirbantis specialistas pasakoja, kas vyksta nutikus lėktuvų katastrofoms ir kaip eiliniai keleiviai gali net nesuprasti, kaip iš tiesų yra sustiprintas saugumas.
Per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su R. Bilvaisu buvo galima dažnai išgirsti frazę – tai nėra viešai prieinama informacija. Pasirodo, žinant apie konkrečią išpuolio grėsmę imamasi visų atsargumų priemonių, papildomų saugumo procedūrų, apie kurias keleivis gali net nesužinoti.
- Po Rusijos lėktuvo katastrofos virš Sinajaus visi pasaulio žvilgsniai vėl nukrypo į oro uostus ir lėktuvų saugumą. Kokią įtaką oro uostų veiklai padaro tokie įvykiai?
- Aviacijoje viskas yra standartizuota ir viena iš svarbiausių šakų yra aviacijos saugumo auditas. Aviacijos saugumas – tai tam tikrų priemonių ir procedūrų visuma, skirta apsaugoti tarptautinę civilinę aviaciją nuo neteisėto trečiųjų asmenų įsikišimo į jos veiklą.
Lėktuvo virš Sinajaus katastrofa parodė, kad kažkokiu būdu į lėktuvą pateko sprogstamasis užtaisas. Mes neatidėliotinai reaguojame į kiekvieną įvykį. Neskraidyti virš Sinajaus pusiasalio rekomendacijos buvo jau ir anksčiau. Mūsų lėktuvai virš Sinajaus neskraido jau daugiau kaip metai.
Po įvykio, įvykus teroristiniam išpuoliui, buvo atlikti auditai Šarm aš Šeicho ir Hurgados oro uostose. Buvo vertinamos saugumo procedūros, jų veiksmingumas, efektyvumas: ar yra užtikrinamas saugumas, kuris yra nustatytas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos.
Egipto oro uostuose, kuriuose teko lankytis, saugumo procedūros yra vykdomos. Kaip jos yra vykdomos, tai jau ir yra vertinama audito metu. Vertinimas priklauso nuo turimos įrangos ir darbuotojų profesionalumo.
Šiuo atveju, atlikęs auditą Šarm aš Šeicho oro uoste, galiu pasakyti, kad žmonės yra apmokyti, turima įranga veikia ir jų turimą įranga palyginus yra labai gera.
Vis dėlto reaguodama į įvykius Sinajuje oro bendrovė neatidėliotinai pasamdė papildomą saugumo tarnybą Šarm aš Šeicho ir Hurgados oro uostuose. Papildomai žmonės stebėjo bagažo rūšiavimo zoną, lydėjo bagažą nuo bagažo zonos iki lėktuvo. Prie lėktuvo stovėjo papildomai keturi darbuotojai, kurie kiekvieną oro uosto darbuotoją, prieinantį prie orlaivio, patikrindavo rankiniu būdu.
- Nors sakote, kad Šarm aš Šeicho oro uostas vykdo aviacijos saugumo reikalavimus, vis dėlto sprogstamasis užtaisas kažkokiu būdu pateko į orlaivį su turistais iš Rusijos.
- Kaip sprogstamasis užtaisas galėjo patekti į oro uostą, tai čia daugiau vidinės aviacijos saugumo procedūros. Dauguma aviacijos saugumo procedūrų yra riboto naudojimo. Tai procedūros, apie kurias viešai neskelbiama, kad aviacija būtų apsaugota nuo trečiųjų asmenų įsikišimo.
Nė vieno oro uosto nepadarysime griežtu kalėjimu. Be to, ir į akylai prižiūrimus kalėjimus patenka draudžiamų daiktų. Žmogiškasis faktorius galioja visur, taip gali nutikti ir oro uostuose.
- Šiuo metu draudžiama į lėktuvus rankiniame bagaže įsinešti didesnės nei 100 ml talpos taras su skysčiu. Tačiau sprogstamoji medžiaga nebūtinai turi būti skysčio pavidalu.
- Skysčio apribojimai buvo įvesti po 2006 m., kai britų žvalgyba išsiaiškino, kad tam tikros grupuotės nori daryti panašių išpuolių kaip 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV. Tuo metu aviacijoje buvo įvertintos procedūros ir išaiškinta, kad skysčių pavidalu galima prasinešti sprogstamųjų medžiagų: tada buvo sugriežtinta tvarka – talpa negali viršyti 100 ml ir turi būti sudėta į 1 l maišelį, skysčiai atskirai pateikti aviacijos saugumo patikrai.
Sprogstamųjų medžiagų yra labai įvairių – nuo karinių iki savadarbių, panaudojant tam tikras chemines medžiagas. Į minėtą lėktuvą buvo padėta sprogstamosios medžiagos TNT ir sprendžiant iš viešai pateiktos informacijos, jos buvo apie 1 kg. Tai yra labai daug.
Galima tik spekuliuoti, kaip ji pateko į orlaivį, bet, mano nuomone, greičiausiai tai galėjo įvykti kažkokių darbuotojų pagalba. Bet tai tik prielaidos.
- Ar šiandieniniame geopolitiniame kontekste, Jūsų nuomone, civilinės aviacijos saugumo reikalavimai yra pakankami? Galbūt juos reikėtų griežtinti?
Kalbant apie aviacijos saugumo užtikrinimą, reikėtų išskirti trečiąsias šalis ir Europos Sąjungos (ES). ES aviacijos saugumo procedūros kai kuriose šalyse ir dabar yra šiek tiek griežtesnės.
Prieš pusantro mėnesio man teko atlikti auditą dviejuose Irako oro uostuose. Galiu pasakyti, kad ten esančias saugumo priemonės galima prilyginti Tel Avivo, o žinome, kad Tel Avive saugumo procedūros – aukščiausio lygio.
Taip pat teko lankytis nemažai Afrikos šalyse (Gabonas, Bisau Gvinėja). Tai teko matyti oro uostų, kur aviacinis saugumas nėra aukšto lygio.
Jei kalbame apie aviacijos saugumo standartus, žinome, kad keleiviams salone draudžiama vežti tam tikrus daiktus. Jų yra šešios kategorijos ir reglamentas pateikia jų sąrašą.
Jei kalbame, pavyzdžiui apie trečią kategoriją – aštrūs daiktai, yra nurodoma, kad negalima vežtis peiliukų, kurių ašmenys ilgesnės nei 6 cm nuo lenkimo. Šis draudimas aktualus vežantis manikiūrinėms žirklutės. Kiekviena šalis yra priėmusi nacionalinės aviacijos saugumo programą. Šiose programose priemonės gali būti jau griežtesnės nei numatytos tarptautiniu lygiu.
Pavyzdžiui, jei manikiūrinės žirklutės bus praleistos Vilniaus oro uoste, tai dar nereiškia, kad jas vėl galėsite parsivežti grįždami iš kurio nors Londono oro uosto.
Kiekviena šalis vertina pavojaus lygį. Daugelyje Europos Sąjungos šalių šios priemonės yra sugriežtintos.
Oro bendrovė taip pat pati vertina rizikas šalyse, į kurias skraido. Oro bendrovės turi privalomas saugumo programas ir jose gali nustatyti dar griežtesnes savo taisykles. Pavyzdžiui, visiškai neleisti vežtis žirklučių ar peiliukų. Tokiu atveju tenka dirbti su oro uostais ir jiems pateikti savo saugumo standartus, savo ruožtu oro uostas turi užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.
- Ar oro bendrovės yra suinteresuotos griežtinti reikalavimus savo nuožiūra? Juk keleiviai gali piktintis, kad draudžiama daugiau nei reikalauja tarptautiniai aviacijos saugumo reikalavimai?
- Tai yra diskutuotinas klausimas. Man yra tekę sutikti žmonių, kurie kaip tik sako, kad tai yra labai gerai, nes jie jaučiasi saugiau, jaukiau skrydyje.
- Ar po įvykio virš Sinajaus reikėtų sugriežtinti saugumo procedūras ir Lietuvos oro uostuose?
- Jis ir yra šiek tiek sugriežtintas, tik nenoriu minėti tam tikrų papildomų saugumo priemonių, kurios yra sugriežtintos. Bet jos yra.
Tiek oro uostai, tiek Civilinės aviacijos administracija reaguoja į kiekvieną tokį įvykį pasaulyje ir įvertinę padėtį Lietuvoje imasi tam tikrų saugumo priemonių.
Kartais saugumo priemonės yra sustiprinamos, bet, be abejo, jos neskelbiamos.
Tam tikros institucijos nuolat dirba su kitų šalių institucijomis ir, jei yra tam tikra informacija, yra reaguojama. Tai nėra viešo pobūdžio informacija ir paprasti žmonės to net nežino.
Gal ir gerai, nes kam reikia sukelti chaosą. Tokiais atvejais galbūt yra atidžiau tikrinami tam tikri reisai, galbūt yra užtikrinamas tam tikrų oro uosto dalių papildomas saugumas.
Šiuo metu yra atnaujinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reglamentai, kurie įpareigoja oro uostus įdiegti aukštesnio lygio saugumo įrangą, kuri galėtų patikrinti skysčių sudėtį. Šis reikalavimas turėjo įsigalioti vasario mėnesį, tačiau oro uostai vėluoja. Tai labai dideli pinigai.
- Tikriausiai jau neverta svajoti apie laikus, kai į lėktuvus bus galima įsinešti norimą kiekį skysčių ar kitų, dabar draudžiamų daiktų.
- Technologijos nuolat gerėja, bet nereikia užmiršti, kad tie patys teroristai irgi gali turėti savo specialistų, kurie iš paskos ieško būdų kaip apeiti aviacijos saugumą. Aviacinis saugumas yra nuolatinis, prevencinis darbas.
Žiūrint iš oro bendrovės perspektyvų, mes kaskart turime įvertinti, kur skrendame, koks oro uosto saugumas, kokios naudojamos saugumo priemonės. Jei reikia, imamės papildomų saugumo priemonių.
Žinoma, aviacijos saugumas nėra vien specialistų darbas. Mes visi turime būti budrūs. Jei keleivis lėktuve pastebi keistai besielgiantį žmogų, turi reaguoti. Kodėl Šveicarijoje taip saugu? Nes ten žmonės patys saugojasi. Jei kažką pamato, reaguoja. Tokiais atvejais įgula gali kviesti aviacijos saugumo žmones, jei lėktuvas neišskridęs, galima išlaipinti keleivius, darkart patikrinti orlaivį.
- Ar Jūsų praktikoje teko kada imtis tokių veiksmų?
- Toks atvejis prieš kelerius metus buvo Kopenhagos oro uoste prieš skrydį į Didžiąją Britaniją, kai keleivis iš Libijos prieš skrydį panoro palikti orlaivį. Tai įgulai sukėlė įtarimą.
Tada buvo šeštadienis, sulaukiau skambučio, įgula klausė, ką daryti, nors paprastai yra sukurtos prevencinės priemonės tokiems atvejams.
Išlaipinus keleivį buvo surastas jo bagažas. Keleivis buvo papildomai patikrintas aviacijos saugumo darbuotojų ir tikrinimo metu jis buvo patikrintas sprogmenis užuodžiančio šuns, kuris rankiniame bagaže aptiko sprogmenų pėdsakų. Tada buvo pradėta neatidėliotina orlaivio patikra. Lėktuvas buvo užlaikytas gal aštuonias valandas. Vis dėlto sprogmenų nebuvo aptikta.
- Jums teko audituoti labai daug oro uostų. Kuriuos įvadintumėte kaip itin gerai užtikrinančius saugumą?
- Nors visi mano, kad Irakas nesaugus, jo oro uostus būtų galima paminėti. Žinoma, Tel Avivas turi vieną iš saugiausių oro uostų. Čia vyksta keleivių profilių nustatymas, kai keleiviai apklausiami dar nepatekus į oro uostą.
Įvertinamas jų grėsmingumo lygis. Taip pat man pasirodė labai aukšti Kanados Monrealio oro uosto standartai. Europoje – Amsterdamas, Paryžius. Tiek Rygos, tiek Vilniaus oro uostai taip pat gali būti čia paminėti.
- Ar oro uosto saugumo auditas atliekamas įspėjus oro uostą apie būsimą auditavimą?Ar žiūrima, kaip vykdomos saugumo priemonės keleivių patikros metu oro uosto darbuotojams nežinant?
- Auditai yra atliekami oficialiai, suderinami. Saugumo srityje tai dažnai yra labai sudėtinga. Kalbant apie paskutinį auditą Šarm aš Šeicho ir Hurgados oro uostuose, norėčiau padėkoti Užsienio reikalų ministerijai. Trečiosiose šalyse oro uostų saugumo funkcijas paprastai vykdo sukarinta policija ar karo tarnybos. Jie paprastai sako, kad pas juos viskas yra slapta ir neįsileis svetimų atlikti audito. Tuomet tenka įrodinėti, kad mes jį privalome atlikti. Šiuo atveju mums tarpininkavo ministerija ir pavyko susitarti dėl audito.
- Aviacijos saugumo srityje dirbate jau daugiau nei dešimt metų. Kokių įsimintinų patirčių turėjote?
- Prasidėjus karui Gruzijoje, jau kitą dieną mane ten išsiuntė. Teko skristi iš Šiaulių oro uosto, skraidinome humanitarinę pagalba. Vietoje teko įvertinti situaciją ir nuspręsti, kada galime skristi atgal.
Taip pat yra tekę ne tik audituoti oro uostus, bet ir užtikrinti aviacijos saugumą vežant pavojingus asmenis. Pavyzdžiui, teko konvojuoti Bertrandą Cantatą į Prancūziją.
Teko į Bagdadą vežti deportuojamus asmenis iš Švedijos.
Lankiausi ir Konge, kai vieni vežėjai panoro ten vykdyti skrydžius. Įvertinus aviacijos saugumo lygį, nuspręsta, kad ten nėra saugu.
- Ar pačiam teko kada nors patirti realią grėsmę ar nerimą?
- Prieš metus teko būti Libijoje ir vertinti kelių oro uostų saugumą. Jaučiau, kad gali prasidėti neramumai, tai viduje buvo tas jausmas. Tačiau baimė yra gerai, nes verčia galvoti.
- Po teroristinių išpuolių Paryžiuje viena dalis poilsiautojų atšaukė savo keliones į Prancūzijos sostinę, kiti – išliko ramūs ir ramia širdimi keliauja į Paryžių, dar treti juokauja, kad Paryžius dėl sustiprintos apsaugos dabar yra saugus kaip niekad. Kokia Jūsų nuomonė?
- Terorizmo vienas iš tikslų – įbauginti. Tokiais atvejais žmonės viduje jaučiasi nesaugūs. Visada visur gali nutikti kažkas neplanuoto. Tačiau aš važiuočiau ir nesukčiau sau galvos.