Darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo klausimas antradienį svarstytas Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės vežėjų klausimams spręsti posėdyje.
Kaip iš pradžių pristatė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai.
„Iš tų 80 tūkst. 70–80 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai. Tai yra Ukraina, Baltarusija, Rusija ir kitos šalys. Šiandien norėčiau kalbėti tik apie Ukrainą ir Baltarusiją. Rusijos piliečių įdarbinimo klausimų mes neliečiame, nes sektorius, valstybė ir turbūt visi verslai sutaria, kad šiandien apie Rusijos piliečių įdarbinimą kalbos negali būti.
Kovo 24 dieną Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė „Delfi“ viešai pranešė, kad išvykę yra 10,4 tūkst. ukrainiečių vairuotojų. Mus nustebino šis skaičius, nes mes skaičiavome apie 4–5 tūkst. per visą sektorių, bet pasirodo, yra išvykę per 10 tūkst. Statistiškai žiūrint, tai logiška, nes jei yra 5 tūkst. įmonių, iš kiekvienos jų po porą žmonių ir susidaro 10 tūkst., o aljanse turime ir tokių įmonių, iš kurių išvykę po kelis šimtus. 10 tūkst. Ukrainos piliečių yra didelis skaičius transporto sektoriui“, – sakė jis.
Gali susitraukti 1 mlrd. eurų
P. Drižas taip pat priminė, kad kovo 10 dieną buvo priimtas Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties, kuriame yra punktas, jog stabdomas vizų išdavimas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kurie dokumentus pateikia užsienio tarnybose.
„Dėl Rusijos piliečių klausimų neturime, bet dėl Baltarusijos piliečių yra niuansų, – sakė jis. – Iki metų pabaigos susidursime su rimtomis problemomis.“
Aljanso duomenimis, nesikeičiant dabartinėmis sąlygomis – t. y. toliau vykstant karui ir neradus kuo pakeisti Baltarusijos ir Rusijos vairuotojų – Lietuvos transporto sektorius per 2022 metus neteks 14,9–19,4 tūkst. (19 – 25 proc.) vairuotojų.
„Jei 2021 metais vienam vairuotojui teko 52,5 tūkst. eurų krovininio kelių transporto sektoriaus vertės, tai per 2022 metus sektorius gali trauktis 780 mln.–1 mlrd. eurų (1,4–1,8 proc. BVP)“, – pristatė P. Drižas.
Dėl to aljanso vadovas pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams atvykusiems įmonių kvietimu.
„Ilguoju laikotarpiu užtikrinti vairuotojų pritraukimą iš kitų šalių: sudaryti šalių, kurių piliečiams teikiamas prioritetas sąrašą, skirti papildomus išteklius konsulatuose (Kazachstane), taip pat steigti naujus konsulatus šalyse (Kirgiztanas), kuriuose Lietuva neturi atstovavimo, išplėsti išorės paslaugų teikėjų tinklą.
Supraprastinti vizų ir leidimų gyventi išdavimo procedūras (pavyzdžiui, trūkstamų profesijų sąrašui)“, – siūlė pranešėjas.
Posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ragino į Lietuvą priimti kuo daugiau vairuotojų.
„Kai tie žmonės dirba pas mus įmonėse vairuotojais, tai jų niekas negalės mobilizuoti ir vesti į karą. Paprasti žmonės, norėdami dirbti ir išlaikyti savo šeimas, jie geriau dirbs čia pas mus negu būtų paimti, mobilizuoti“, – pastebėjo jis.
Ne uždrausta, o apribota
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pirmiausia pastebėjo, kad darbo vizų išdavimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra ne uždraustas, o apribotas.
„Nėra uždrausta įdarbinti, bet buvo priimtas nutarimas riboti naujų prašymų iš Baltarusijos ir Rusijos piliečių priėmimą vizų tarnybose užsienyje. Tai didelis skirtumas, o išimtis šiuo laikotarpiu yra daroma Vyriausybės sprendimu perkeliamų įmonių darbuotojams.
Yra įforminama vidaus reikalų ministrės įsakymu, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijai yra pavesta sudaryti sąrašus, pagal kuriuos Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja ir priima nagrinėti užsieniečių prašymus dėl vizų išdavimo iki taikomas nutarimas dėl nepaprastosios padėties, t. y. iki balandžio 21 dienos“, – aiškino viceministras.
Jis papasakojo, kad Minske situacija šiuo metu tokia: „Daugiau nei 10 tūkst. vizų prašymų Baltarusijoje ir mūsų ambasadoje Minske šiuo metu turime vieną darbuotoją. Tik noriu priminti, kad tai situacija, kurios mes vienašališkai pakeisti negalime.
Baltarusijos valdžios sprendimu dar praėjusiais metais mūsų didžioji dalis diplomatų buvo išvaryta iš tos šalies. Tokia faktinė situacija su mūsų galimybėmis nagrinėti išimties tvarka vizų prašymus“.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas detalizavo, kad 10 tūkst. asmenų prašymų, kuriems tarpininkauja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šiuo metu laikomi prioritetu.
„Šis takelis perkeliamų įmonių darbuotojams yra prioritetas. 10 tūkst. prašymų apdorojimui reikės laiko bent iki balandžio 20 dienos. Tai idealiu atveju.
Jei reikėtų priimti politinį sprendimą atidaryti kitą takelį, tai tiesiai-šviesiai sakome, kad tai reikštų, jog nustumiame 10 tūkst. perkeliamų įmonių sąrašą į šoną ir nagrinėjame vairuotojus.
Jei priimame tokį sprendimą – viskas gerai, bet dabar padarytas kitas sprendimas. Iki balandžio 20 Baltarusijos vairuotojų nėra mūsų darbe, nes tiesiog fiziškai negalime apdoroti didesnio kiekio negu dabar sudarytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąrašas“, – dėstė jis.
A. Bendinskas dar pridūrė, kad supranta vežėjų pasiūlymus padėti.
„Bet mes žinome procedūras. Jas esame tiek supaprastinę įvairiais keliais, pasitelkę išorės paslaugų tiekėjų, ten veikia devyni vizų centrai Baltarusijoje.
Į detales nesileisiu – yra vienas darbuotojas diplomatas. Mes, šio proceso žinovai, sakome, kad šiai dienai padidinti skaičiaus Baltarusijoje nėra galimybių. Taip yra pagal mūsų dabartines galimybes, dalį sprendimų priimant nuotoliniu būdu ministerijoje, ką darome ambasadoje Minske. Nėra galimybių daugiau nei 10 tūkst. iki balandžio 20 dienos“, – dar kartą pakartojo jis.
Imasi kitų priemonių
E. Meilūnas dar pakomentavo kitus P. Drižo pasiūlymus.
„Dėl kitų trečiųjų valstybių – noriu informuoti, kad Kazachstane yra įkurtas papildomas vienas etatas. Manau, kad tai smarkiai pagerins situaciją. Taip pat manome, kad suvaldyta informacinių technologijų problema, kai vizų išdavimo centruose užsiregistruodavo netinkami asmenys ir tokiu būdu užblokuodavo eilę.
Dėl siūlymų dar kitose valstybėse atidaryti atstovybes – atkreipiu dėmesį, kad tai ilgai užtrunkantis procesas. Vidutiniškai tai trunka bent metus, kartais užtrunka ir du“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė posėdžio dalyviams pristatė parengtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą. Juo planuojami pakeitimai dėl išorės paslaugų tiekėjo.
„Siūlome nustatyti, kad prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi būtų teikiami Migracijos departamento atrinktam išorės paslaugų tiekėjui, kuris įsitikintų užsienio tapatybe ir perduotų jo prašymą Migracijos departamentui.
Departamentas, įvertinęs prašymą, priimtų sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba neišdavimo užsieniečiui dar neatvykus į Lietuvą. Priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis jį gautų ten, kur pateikė prašymą – pas išorės paslaugų tiekėją.
Tikimės, kad taip pat užsieniečiui procedūros taps patogesnės, prieinamesnės, patogesnės ir pigesnės. Jam nereikės kreiptis dėl Šengeno ar nacionalinės vizos ir jis iškart galės atvykti į Lietuvą jau turėdamas leidimą laikinai gyventi.
Siūlome trumpinti prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminus vienu mėnesiu. Kreiptis į išorės paslaugų tiekėją turėtų būti galima nuo 2023 metų sausio 1 dienos, o nuo 2024 metų sausio 1 dienos siūlome atsisakyti nacionalinių vizų darbo pagrindu“, – nurodė ji.
„Tai, kad užsienietis turi išvykti, kad jis nėra draudžiamas ir pan. – manome, kad visiems būtų tikslinga vykti su leidimu laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – pridūrė D. Petrauskienė.
Nuo kovo 10 iki balandžio 21 dienos Lietuvoje pratęsta nepaprastoji padėtis. Joje yra numatytas ir vizų režimo sugriežtinimas – stabdomas vizų išdavimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus jei tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Kovo viduryje Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.
Prezidento patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui pastebėjus, kad dėl to kyla rizikų Lietuvos nacionaliniam saugumui, Seime sudarytoje darbo grupėje pasiūlyta, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijos, bendradarbiaudamos su Valstybės saugumo departamentu, parengtų su tuo susijusį saugiklių paketą.