Bene garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjo įvykis Kėdainiuose, kai prezidento Gitano Nausėdos vizito šiame mieste išvakarėse įgriuvo pagrindinis tiltas per Nevėžį.
Tuomet ir šalies vadovas atkreipė dėmesį į apverktiną tiltų būklę, o jo žodžiai greitai sulaukė naujų iliustracijų. Prieš savaitę teko uždaryti eismą per valstybinės reikšmės kelyje Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis esantį tiltą per Dubysą, nes buvo nustatyta, kad jo laikančiųjų konstrukcijų būklė reikšmingai pablogėjo.
Prieš kelias dienas skubaus remonto prireikė ir pietiniam Kauno Kleboniškio tiltui per Nerį, kai gyventojai pranešė apie jo turėklų pažeidimus.
Kiek iš viso reikia lėšų – neaišku
Tokių istorijų artimiausiu metu galime sulaukti ir daugiau, kadangi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skaičiuoja, kad vien valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra 72 blogos būklės tiltai ir viadukai, kurie gali kelti pavojų žmonių ir eismo saugumui, o jų tvarkymo planas sudėliotas dešimčiai metų į priekį. Delfi lentelėje skelbia TOP 25 prasčiausios būklės tiltus.
„Patys blogiausi tiltai yra įraukiami į stebėseną ir stebimi. Kiekvienas tiltas yra unikalus, todėl vieni stebimi rečiau, kiti – dažniau, pvz., vieni stebimi kartą per mėnesį, kiti – kartą per tris mėnesius. Viskas priklauso nuo to, kokie yra laikančiųjų konstrukcijų pažeidimai ir kokia bendra statinio būklė, ar pažeidimai didėja, ar nedidėja ir panašiai“, – Delfi nurodo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.
Pasak jo, atliekant valstybinės reikšmės kelių tinkle esančių tiltų ir viadukų apžiūrą bei pastebėjus blogos būklės požymius kaip transporto priemonių smūgiai, staigūs konstrukcijų elementų suirimai, neleistini įlinkiai, plyšiai ar deformacijos; defektai, kurie gali vystytis iki nevaldomo proceso ir kt., statinys vertinamas atskirai ir nedelsiant priimami sprendimai, užtikrinantys saugų šių statinių eksploatavimą. Tai gali būti eismo ribojimai, kai siaurinama važiuojamoji dalis ar taikomi transporto priemonių svorio limitai.
LAKD vertinimu, blogiausios būklės inžineriniai statiniai – tai Paparčių viadukas kelyje Vievis-Aukštadvaris, tiltas per kanalą kelyje Pagėgiai-Gudai-Sartininkai, tiltas per Kamonos upę kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, tiltas per Barupę valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1906, viadukas ties vadinamąja Marvelės sankryža Kaune ir tiltas per Bytvanos upę kelyje Kaunas-Vandžiogala.
Pirmieji trys iš šių šešių statinių jau pradėti rekonstruoti, kitų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektai vis dar rengiami.
Kiek iš viso reikėtų lėšų visiems avarinės būklės tiltams ir viadukams sutvarkyti, LAKD pasakyti negali. Anot direkcijos, poreikis šiuo metu yra tikslinamas, o 1538 valstybinės reikšmės keliuose esantys statiniai – tiltai, viadukai, estakados, tuneliai – vertinami ir reitinguojami. Blogiausi atsiduria remonto darbų eilės priekyje ir yra tvarkomi, atsižvelgiant į Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.
Šiemet šiai programai iš viso numatyta skirti 135,1 mln. eurų, tačiau tik dalis lėšų atiteks tiltams ir viadukams, kadangi už tuos pačius pinigus bus remontuojami ir patys keliai.
Kaip nurodo LAKD, šiemet valstybinės reikšmės keliuose planuojama už 59 mln. eurų sutvarkyti 27 tiltus ir viadukus, kitąmet apie 62 mln. eurų bus išleista 35 statinių remontui.
Praėjusiais metais buvo sutvarkytas 41 tiltas ir viadukas – 16 tiltų buvo pastatyta ar kapitaliai rekonstruota, dar 25 tiltai sutvarkyti paprastojo remonto būdu. Visi šie darbai kainavo apie 25 mln. eurų.
Pinigų buvo ir yra per mažai
Susisiekimo ministerijos patvirtintose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022-2035 m. strateginėse gairėse numatyta, kad iki 2035 m. šalyje neliks prastos būklės tiltų ir viadukų.
Tačiau asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko sako, kad šio tikslo gali ir nepavykti pasiekti.
„Šitame plane, kuris buvo patvirtintas iki karo Ukrainoje, darbų kainos taip pat surašytos ikikariniais skaičiais. Bet dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi ir ji nebegrįš į tuos laikus, kokie buvo. O tai reiškia, kad jei nebus peržiūrėta finansinė dalis, tai tas planas tikrai nebus įgyvendintas“, – Delfi teigia Š. Frolenko.
Pasak jo, šiandien byrantys tiltai yra ilgus metus besitęsusio nepakankamo finansavimo ir prasto darbų planavimo pasekmė.
„Tiltai, kaip ir bet kokie daiktai, dėvisi, jie kažkada baigia savo gyvenimo ciklą ir reikalauja atnaujinimo. Tų pinigų, kurie pastarąjį dešimtmetį buvo skiriami, objektyviai nepakako“, – pažymi „Lietuvos kelių“ vadovas.
Jis kritikuoja ir Susisiekimo ministerijos prioritetus, kuriais remiantis iki šiol buvo skirstomos lėšos keliams. Pasak pašnekovo, užuot asfaltavus menkai naudojamus žvyrkelius, reikėjo rūpintis tiltų būkle.
„Su esamais ribotais resursais per daug dėmesio buvo skiriama žvyrkeliams ir kitiems keliams, kurie nėra prioritetiniai. Žvyrkelių asfaltavimui skyrėme dešimtis, o kai kuriais metais – ir šimtus milijonų, tačiau einamajam remontui ir kelių būklės palaikymui lėšos buvo minimalios. Dėl to šiandien ir turime tai, ką turime“, – kalba Š. Frolenko.
Jo teigimu, penktadienį Kaune ant tilto per Nerį važiuojamosios dalies nuvirtęs atitvaras yra labai rimtas signalas, kad dalies tiltų būklė yra apverktina, o iki didesnių nelaimių trūksta labai nedaug.
Griūtis Kėdainiuose nenustebino
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius teigia, kad praėjusiame amžiuje statyti tiltai jau įpusėjo savo amžių ir nesulaukę tinkamos priežiūros pradeda kelti pavojų. Dalis šių tiltų yra dar prastesnės būklės nei įgriuvęs Kėdainiuose, tačiau jie vis dar naudojami.
R. Šadzevičius pastebi, kad dauguma Lietuvos tiltų statyti praėjusį šimtmetį, yra ir senesnių. Jų projektuotojai numatė, kad tiltai tarnaus šimtmetį, bet kad tiek laiko galėtume jais saugiai naudotis, reikia atsakingai prižiūrėti.
„Jeigu neinvestuojame į tilto priežiūrą, jis galiausiai pasiekia tokią būklę, kad jo nebeapsimoka remontuoti, nes reikės pernelyg daug investuoti. Pastačius tiltą, jį reikia prižiūrėti bei tinkamu metu atlikti einamuosius ir kapitalinius remontus, kurie prailgina tilto naudojimo amžių. Fizinis tilto nudėvėjimas vyksta tolygiai, techninė būklė dėl konstrukcijų defektų ir pažaidų nuolat blogėja, neremontuojant laiku, dažniausiai pasiekus nudėvėjimui virš 60 proc. pažaidos būna tokios didelės, kad kai kuriais atvejais tilto remontuoti jau nebeapsimoka – pigiau nugriauti ir statyti naują“, – VDU pranešime žiniasklaidai teigia mokslininkas.
Jo nenustebino dalies tilto per Nevėžį Kėdainiuose konstrukcijų griūtis. Pasak R. Šadzevičiaus, pernai atlikto tilto per Nevėžį būklės vertinimo akte paminėta, kad antro tarpatramio perdangos 2 kraštinės sijos aukštupio pusėje būklė bloga, kraštinės sijos turi galimai avarinės būklės požymių. Pagal viešojoje erdvėje pateiktas tilto griūties nuotraukas matyti, kad griūtis įvyko būtent antrame tarpatramyje – ten kur būklės vertinimo akte ir nurodyta, kad galimai avarinės būklės konstrukcijos.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkst. tiltų: 1538 tiltus prižiūri akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, 500 – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, likusius 2 tūkst. – miestų ir rajonų savivaldybės.