„Bolt“ vairuotojas Donatas (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) teigė, jog susibūrė 20 žmonių grupė, siekiantys kreiptis į teismą su skundu dėl darbo „Bolt“ santykių pakeitimo. Anot vairuotojų, tai, kaip jie dirba platformoje, yra normalūs darbo santykiai.
„Boltas“ to pripažinti nenori, sutarčių nesudarinėja ir jokios apsaugos mums nesuteikia. Tai mes kreipėmės į advokatus, buvo konsultacijos ir priėjom prie išvados, kad dabartinis „Bolto“ reguliavimas atitinka darbo santykius. O „Boltas“ slepiasi po visokiomis direktyvomis, netobulais Lietuvos įstatymais ir t. t.“, – kalbėjo Donatas.
Nemato net kainų, už kurias veža klientus
Anot jo, dabartinis darbas nėra niekaip įteisintas. Tereikia atsisiųsti programėlę, užsiregistruoti, gauti iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) leidimą dirbti ir tiek. Jokios sutartys su „Bolt“ nesudaromos, reikia tik uždėti varnelę, jog sutinkama su visomis bendrovės taisyklėmis.
„Tose taisyklėse vienas iš punktų yra, kad jeigu mes neišsprendžiame su „Boltu“ kokio nors konflikto ar yra koks nors nesutarimas, tada turime kreiptis į teismą, kuris yra Estijoje. Vartotojų teisės mūsų kaip vairuotojų teisių negina, nes jie motyvuoja tuo, kad čia yra civiliniai santykiai. Tačiau tie civiliniai santykiai niekaip nėra įforminti. Mes neturim jokios sutarties, jokios įtakos kainai.
Gaudami užsakymą nematome net kainos, kurią nurodęs „Boltas“ klientui. Tik kelionės pabaigoje parodo. O gal man ta kaina nėra priimtina ir aš noriu atsisakyti, bet negaliu? Turiu imti visus klientus, nes nepasiekus tam tikro aktyvumo procento, kurio nenurodo, „Boltas“ mus blokuoja. Gali blokuoti net už nelojalumą. O jeigu tai vienintelės šeimos pajamos, kur eiti?“ – sakė Donatas.
Pašnekovas įvardijo, kad „Bolt“ vairuotojams jų atlygį perveda kartą per savaitę. Klientas, atsiskaitydamas, pinigus perveda ne pavežėjams, o „Bolt“, kuris, savo ruožtu, nuskaičiuoja komisinį mokestį ir tik tuomet perveda užmokestį.
„Nėra taip, kad klientas sumokėtų man, o aš per „Boltą“ pirkčiau paslaugą. Ir tada, jei „Boltas“ man suteikė teisingas, tvarkingas paslaugas, aš su juo atsiskaitau pagal tokią sąskaitą, kokią jis man pateikia. Tai čia būtų normalus reguliavimas. O dabar „Boltas“ pasiima visus pinigus ir tada sprendžia“, – dėstė pavežėjas.
Dėl užsieniečių nekyla įkainiai
Donatas taip pat tvirtino, jog iššūkių kelia ir „Bolt“ dirbantys užsieniečiai pavežėjai. Jo teigimu, jie nemoka mokesčių valstybei, nes mano, kad vienintelis mokestis, kurį turi susimokėti, yra komisinis mokestis „Boltui“.
„Dauguma jų Lietuvai jokių mokesčių nemoka. Mes gegužės mėnesį visi deklaruojame savo pajamas ir nuo tų pajamų susimokame mums skirtus mokesčius. Jeigu užsieniečiai nedeklaruoja, tai ir nesumoka. Kai yra dešimtys tūkstančių tų vairuotojų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) susizgribs tik per porą metų. O kaip juos tuomet ir besuras? Tai čia vienas iš niuansų.
Kita problema, kad kai tie vairuotojai nemoka mokesčių, tai jiems yra labai geros, didelės pajamos. Ir „Boltas“ dėl to visiškai nesistengia nieko daryti, kelti mokesčių. Buvo infliacija, o „Bolto“ įkainiai nepakilo nė centu. Tai iškreipia konkurenciją, nes kitos platformos negali kelti kainų, bet ir „Boltas“ nekelia, nes jam užtenka darbuotojų, todėl, kad dauguma yra užsieniečiai ir jiems pakanka pajamų“, – aiškino Donatas.
Anot jo, visos problemos išsispręstų, jeigu pavyktų įrodyti, kad su „Bolt“ turi būti sudaryta normali darbo sutartis. Tuomet platforma už pavežėjus neštų atsakomybę kaip už darbuotojus, būtų aiškus mokesčių skaičiavimas, o vairuotojai gautų ir socialines garantijas.
Donatas kalbėjo, jog nuo kitų metų sausio 1 d. gali būti nemažai pokyčių pavežėjams, teks atsinaujinti visus leidimus LTSA.
„Nuo sausio 1 d. daug kas pasiryžęs net nebeatsinaujinti tų leidimų ir išeis į kitas platformas ar išvis iš pavežėjimo. Kainos jau yra tokios, kad dirbti nebeapsimoka. Mašina oru nevažiuoja, ratai neamžini, draudimai brangsta. <...> Manau, kad nuo sausio 1 d. gali labai stipriai sumažėti žmonių, kurie toliau užsiims šia veikla“, – tvirtino pavežėjas.
„Bolt“ nekomentuoja
„Delfi“ dėl pavežėjų išreikšto nepasitenkinimo kreipėsi komentaro į „Bolt“.
Andrius Pacevičius, „Bolt“ pavėžėjimo paslaugų vadovas Baltijos šalyse, lakoniškai atsakė, jog šiuo metu nėra gavę jokių oficialių dokumentų, susijusių su šiuo galimu skundu, todėl jo komentuoti negali.
„Visada bendradarbiaujame su institucijomis, kurios į mus kreipiasi ir pateikiame visus reikalingus atsakymus“, – trumpai pridūrė A. Pacevičius.
VMI: vis daugiau užsieniečių deklaruoja pajamas
VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė „Delfi“ nurodė, kad pastaraisiais metais pajamas deklaruojančių užsienio piliečių, vykdančių pavežėjų veiklą, skaičius auga. Taip pat auga ir jų deklaruotos pajamos.
„Jei už 2020 m. 417 užsieniečių deklaravo beveik 1,7 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų, mokėtinas GPM sudarė 85 tūkst. eurų, tai už 2023 m. 1822 užsieniečių pavežėjų deklaravo beveik 9,6 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų, o jų mokėtinas GPM sudarė daugiau kaip 0,5 mln. eurų.
Tam įtakos turėjo ir tai, kad nuo 2020 m. pavėžėjimo platformos („Uber“, „Bolt“ ir kt.) teikia duomenis VMI apie pavežėjimo veiklą vykdančius gyventojus. Platformų operatorių pateikti duomenys apie gyventojų gautas pajamas perkeliami į preliminarias metines gyventojų pajamų deklaracijas“, – nurodė I. Gedminienė.
Tiesa, kasmet atsiranda tokių, kurie pamiršta laiku deklaruoti gautas pajamas. Šių metų spalio 8 d. VMI duomenimis, nors vykdė pavežėjimo veiklą ir pagal keleivių vežimo organizatorių pateiktus duomenis gavo veiklos pajamų Lietuvoje už 2023 m., tačiau pajamų mokesčio deklaracijų dar nepateikė 760 užsienio piliečių.
„Tikėtina bendra nedeklaruota pajamų mokesčio suma pagal suformuotas preliminarias pajamų mokesčio deklaracijas už 2023 m. sudaro – 447,4 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog tai tik preliminarios GPM sumos, atsižvelgiant į VMI turimus duomenis.
Kai gyventojai deklaruoja pajamas, jie gali patikslinti ar užpildyti išlaidų duomenis, pateikti kitų susijusių su individualia veikla išlaidų, dėl kurių gali sumažėti apmokestinamų pajamų, o kartu ir mokesčio, suma, taip pat gali pateikti papildomus duomenis dėl GPM lengvatos“, – paaiškino I. Gedminienė.
Ji pastebėjo, kad asmenims, kurie laiku nepateikė deklaracijų, nors privalo deklaruoti pajamas, siunčiami priminimai.
Nepateikusiems deklaracijų mokėtiną GPM pagal turimus duomenis gyventojams apskaičiuos pati VMI, taikoma administracinė atsakomybė, pagal kurią galima tikėtis ir kelių šimtų eurų baudos.
I. Gedminienė atkreipė dėmesį, jog VMI taip pat inicijavo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus dėl užsienio piliečių mokestinių pareigų vykdymo. Nuo šių metų liepos 1 d., jei asmuo yra nepateikęs bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, jam bus atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi; gali būti draudžiama atvykti į šalį.
VDI įvardijo sąlygas, kurių reikia darbo sutarčiai sudaryti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) raštu pateiktame komentare „Delfi“ nurodė, jog Darbo kodeksas (DK) reglamentuoja individualius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį.
Darbdaviu gali būti Lietuvos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
„Darbo sutartis dėl tam tikrų funkcijų atlikimo sudaroma, kai asmens atliekama veikla atitinka darbo sutarties požymius. Siekiant nustatyti pavežėjų statusą ir jų santykių teisinį reguliavimą su platforma, pateikiančia jiems užsakymus, būtina vertinti šių tarp šalių susiklosčiusių santykių požymių visumą“, – pakomentavo VDI.
Remiantis VDI, pagrindiniai darbo santykių požymiai, t .y. pagrindinės sąlygos, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis yra traktuotina, jog tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, yra šios:
Specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo. Darbo sutarties dalykas yra rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžti darbai ar paslaugos;
Darbuotojo pavaldumas darbdaviui: darbuotojas atlieka jam pavestą darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, o darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai;
Už darbuotojo atliekamą darbą darbdavys įsipareigoja periodiškai mokėti sutartyje sulygtą darbo užmokestį;
Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, t. y. darbuotojo sukurto intelektinio ar materialaus darbo rezultato panaudojimo sėkmė nedaro įtakos darbdavio prievolei sulygtu būdu atsiskaityti su darbuotoju.
Darbdavys aprūpina asmenį darbo vieta, reikiamomis darbo priemonėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
Šalys susitaria dėl atostogų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo tvarkos ir kt.
„Ar tarp šalių susiklostę santykiai laikytini darbo santykiais, sprendžiama vertinant visų su minėtais darbo santykių požymiais susijusių reikšmingų aplinkybių visumą.
Jeigu tarp šalių susiklostę santykiai atitinka darbo sutarties požymius, šalys privalo sudaryti darbo sutartį, kurioje turi būti numatytos visos darbo sutarčiai būtinosios sąlygos. Jeigu darbo sutartis nėra sudaroma, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl darbo sutarties požymių nustatymo ir darbo teisinių santykių pripažinimo bei darbo sutarties sudarymo“, – aiškino VDI.
