„Manau, kad ministras turi neteisingą informaciją. Visos normalios įmonės, kurios daro didelę apyvartą, degalus perka pagal mėnesio vidurkį. Čia ne tas pats, kaip nueiti į parduotuvę nusipirkti pieno, pasidėti į šaldytuvą ir džiaugtis, kad nusipirkai pigiai. Kad ir kokį likutį mes turėtume, mėnesio gale gamykla išrašo įpareigojančią sąskaitą, ir mums reikia prisimokėti“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo K. Stasiukynas.
„Man labai gaila, kad tiesiog Energetikos ministerija, kur turėtų būti profesionalai ir specialistai, geriausi guru, nesigaudo, kaip viskas vyksta“, – pridūrė jis.
Lietuviškų degalinių atstovas pažymėjo, kad produkcijos savikainą nustato gamintojai, o ne pardavėjai.
„Lietuvoje yra viena gamykla, kuri visiems teikia degalus. Mes rytą atsikeliame, pasižiūrime, kokia kaina šiandien gausime arba įsivaizduojame, koks bus mėnesio vidurkis. Mes gi neišgauname naftos patys. Labai norėčiau išsigręžti gręžinį ir pats ją pumpuoti“, – aiškino jis.
Pasak K. Stasiukyno, siekiant sumažinti kainas, ministerija galėtų sumažinti produkcijai taikomus reikalavimus, numatant mažesnę biokuro dalį, kurią būtina įmaišyti į dyzeliną. Jis atkreipė dėmesį ir į mokesčių mažinimo galimybes.
„Lietuvoje Vyriausybė gali paprasčiausiai sumažinti biodalies maišymą, kuris yra maksimalus, bent jau iki minimalaus reikalingo ES. Iš karto mes bent jau 0,10-,0,12 euro tą kainą sumažintume. Taip pat reiktų mažinti akcizą iki minimumo, taip, kaip daro lenkai. Mes sugebėtume amortizuoti žmonėms, tiek įmonėms sutaupyti 15-20 centų. Žiūrėti, kas bus pasaulinėje naftos kainoje, tai mes tik žiūrėtojai esam. Norėčiau, kad mes kažką ir darytume“, – tikino Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas.
Biodegalų asociacija: reikia didinti biodegalų dalį, o ne atsisakyti
Biodegalų asociacija reaguodama į publikaciją išplatino pranešimą, kuriame nesutinka su Lietuvos degalinių sąjungos pateikta informacija, esą degalai sparčiai brangsta dėl į juos įmaišomų biodegalų dalies.
„Pagrindinė degalų brangimo priežastis yra akivaizdi – tai dėl karo Ukrainoje sparčiai rekordiškai išaugusi naftos kaina. Biodegalų dalis benzine sudaro vos 10 proc., o dyzeline – 7 proc. Taigi, mūsų skaičiavimais, biodegalai galutinę degalų kainą padidina tik iki 2-3 centų litre, o tai yra labai maža dalis, palyginus su tuo, kaip sparčiai brangsta nafta pasaulio rinkose“, – teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Biodegalų įtaka galutinei degalų kainai būtų dar mažesnė, jei šią žiemą į dyzeliną būtų įmaišomi pigesni lietuviški RME biodegalai, o ne iš palmių aliejaus produkto pagaminti HVO biodegalai, tikina asociacija.
Anot jų, biodegalų kaina rinkoje keičiasi nežymiai, kai analitikai prognozuoja tolesnį spartų naftos brangimą. Taigi, biodegalų naudojimas ateityje leis šiek tiek amortizuoti brangstančios naftos efektą.
Biodegalų asociacijos vadovą glumina pareiškimai, kad šiuo kritiniu metu degaluose reikia atsisakyti biodegalų.
„Naudojant biodegalus mažinama priklausomybė nuo naftos, o juk Lietuvoje didžioji dalis degalų gaminama būtent iš rusiškos naftos. Šiuo sudėtingu metu turime maksimaliai siekti energetinės nepriklausomybės, mažindami rusiško iškastinio kuro vartojimą. Turime ne atsisakyti biodegalų, o jų dalį didinti.
Vis daugiau ES valstybių svarsto galimybes padidinti etanolio dalį degaluose nuo 10 iki 20 procentų. Toks žingsnis ne tik didintų energetinės nepriklausomybės lygį, bet ir kurtų pridėtinę vertę žemės ūkyje, o taip pat – turėtų teigiamos įtakos anglies dvideginio emisijų mažinimui transporto sektoriuje“ , – pabrėžė Biodegalų asociacijos prezidentas.
Ekonomistė: degalinės neturi daug erdvės piktnaudžiavimui
Prekybininkų piktnaudžiavimo, apie kurį kalbėjo ministras D. Kreivys, sakė neįžvelgianti ir bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Ji akcentavo, kad kuro kainas degalinėse teko didinti ne tik dėl naftos brangimo tendencijų, bet ir dėl kitų kaštų augimo.
„Manau, kad piktnaudžiavimui erdvės nėra daug, nes, be žaliavinės naftos kainų, horizontaliai matome, kad labai kyla plataus spektro prekių ir paslaugų kainos. Natūralu, kad norint išlaikyti veikiančią infrastruktūrą, verslus, kaštų komponentės sąnaudos labai stipriai pučiasi“, – tvirtino ji.
„Taip pat atlyginimų dedamoji Lietuvoje yra beauganti, o tai taip pat spaudžia tą sąnaudų dalį iš apačios. Todėl yra ne vien iš išorės importuojami sąnaudų veiksniai, bet matome daugybę priežasčių ir šalies viduje, kurios verčia ne tik degalų, bet ir kitų prekių ar paslaugų kainas kilti“, – pažymėjo ekonomistė.
Vis tik degalinių atstovo idėją mažinti kurui taikomus mokesčius ekspertė įvertino skeptiškai. Ji atkreipė dėmesį, kad atsiranda vis naujų biudžeto išlaidų didinimo poreikių, todėl tam reikalingi ir pajamų šaltiniai.
„Dėl akcizo, matyt, bus svarstoma, bet platesnių, tarkime, PVM pokyčių ,ko gero, reikėtų vengti, nes vis tik turime valdžios sektoriaus išlaidų tikslus. Matome, kad operatyviai prioritetai keičiasi ir kažkaip juos finansuoti reikės. Taip, kad labai stipriai apsikarpyti mokestine prasme mes tiesiog neturime galimybių“, – mano I. Genybė-Pikčienė.
ELTA primena, kad kovo pradžioje energetikos ministras kreipėsi į Lietuvos degalinių operatorius dėl degalų pabrangimo degalinėse, sutapusio su Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia, ir paprašė paaiškinti susidariusią situaciją degalų rinkoje. Nuo vasario 24 d. Lietuvos degalinėse kuro kaina ūgtelėjo kai kur beveik dešimtadaliu, nors, ministerijos vertinimu, objektyvių priežasčių tokiam augimui šiuo metu nėra.
Rašte ministerija nurodo svarstanti galimas teisines priemones didinti skaidrumą degalų rinkoje ir informacijos prieinamumą apie turimas komercines degalų atsargas, skaidrinant didmeninės ir mažmeninės degalų rinkos kainodarą.
„Brent“ tipo nafta pirmadienį pabrango 4,32 proc., antradienio rytą, 8.30 val. Lietuvos laiku, dar 3,72 – iki 127,79 JAV dolerio už barelį.