Jei sausio 15 dieną litras dyzelino Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,51 euro, o benzinas – 1,42 euro, praėjus daugiau nei mėnesiui – vasario 19 dieną – dyzelinas pabrango iki 1,64 euro, o benzinas – iki 1,5 euro, rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.
Vadinasi, dyzelino kaina pakilo 8 proc., benzino – 5 proc.
Kas lėmė tokį kainos pokytį?
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas svarstė, kad įtakos dyzelino brangimui galėjo turėti akcizo padidinimas. Šis nuo šių metų išaugo nuo 372 iki 410 eurų už 1000 litrų. Aplinkos ministerija anksčiau skaičiavo, kad dėl akcizo augimo dyzelinas gali brangti 4–6 centais.
Visgi, pasak ekonomisto, ženkliau brangimą nulėmė naftos kainos dinamika.
„Naftos kaina pastaruoju metu rinkose auga dėl to, kad vis labiau veikia Vakarų sankcijos prieš rusiškus tanklaivius, kurie transportuoja rusišką naftą į Vakarus. Tarkime, ties Graikijos krantais rusiškų laivų judėjimas labai smarkiai sumažėjo, atitinkamai dėl to kyla ir naftos kaina. Tai didele dalimi susiję su sankcijų poveikiu“, – Delfi sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, nors draudimas importuoti rusiškos naftos produktus į Europos Sąjungą nėra naujas, realiai veikti jis pradėjo visai neseniai.
Nafta pabrango 7 proc.
Barelis „Brent“ rūšies naftos sausio 15 dieną, investing.com duomenimis, kainavo 78,15 dolerio (72,36 euro), o vasario 19 dieną pasiekė 83,56 dolerio (77,37). Vadinasi, nafta pabrango apie 7 proc.
Tiesa, pastarosiomis dienomis kaina nežymiai leidžiasi žemyn – trečiadienį, vasario 21 dieną, ji jau siekė 81,74 dolerio (75,68 euro).
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sutiko, kad degalus pabrangino naftos kainų augimas, įtakos turėjo ir pasikeitę akcizo tarifai. Visgi jis pastebėjo, kad vartotojai degalų kainų augimą pajuto neiškart nuo Naujųjų metų, nes kurį laiką pardavėjai prekiavo likučiais.
„Tam įtaką darė konkurencija rinkoje, nes jei vienas pardavėjas išsišoks, iš jo nepirks. Nepamatėme staigaus kainų šuolio, nes buvo balansuojama su mažesniais likučiais ir akcizu. Kai likučiai pasibaigė, o sausį naftos kaina pradėjo kilti, nuo sausio 15 dienos kaina pradėjo kilti gana smarkiai. Sausio pabaigoje, palyginti su mėnesio pabaiga, didmeninėje rinkoje ji jau buvo 10 centų didesnė“, – kalbėjo V. Šukys.
Visgi jis akcentavo, kad netrukus dyzelino kaina gali sumažėti, nes nuo kito mėnesio pradžios degalinės galės prekiauti pigiausios F rūšies dyzelinu. Šiuo metu prekiaujama A1 klasės degalais, kurie neužšąla esant žemai temperatūrai.
Prognozuoja, kad kainos netvaraus lygio nepasieks
V. Šukys taip pat svarstė, kad naftos kaina turėtų nusistovėti ties 80 dolerių už barelį riba, kas, anot jo, būtų „normalus rinkos veiksnys“.
„Šiuo metu mums reikia džiaugtis, kad Kinija turi ekonominių problemų ir neįsivažiuoja, nes jei ši rinka atsigautų, mums gali būti blogiau. Gerai, kad yra kažkoks stabilumas, nebėra dešimtimis centų išreikštų pokyčių, kurie priklauso nuo geopolitinių veiksni7, nors OPEC veiksmai yra nenuspėjami“, – sakė V. Šukys.
Kaip įvardijo pašnekovas, artimiausias kelias savaites naftos kainos stebinti neturėtų, o kalbėti apie ilgesnio laikotarpio perspektyvas yra sudėtinga.
„Galima tiksliau išprognozuoti iš kavos tirščių nei pasakyti, kokia bus naftos kaina“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu A. Izgorodinas sutiko, kad naftos kaina neturėtų pasiekti netvaraus lygio.
„Iš vienos pusės naftos poreikis pasaulyje išlieka aukštas, iš kitos pusės mes turime labai aukštą naftos pasiūlos lygį. Tarkime, JAV naftos gavyba dabar yra labai artima istoriniam rekordui. Jeigu nebus kažkokių geopolitinių iššūkių, sakyčiau, kad naftos kaina turėtų susireguliuoti maždaug dabartiniame lygyje“, – kalbėjo ekonomistas.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas praėjusią savaitę savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame įraše svarstė, kad viena iš priežasčių, kuri galėjo prisidėti prie dyzelino brangimo, buvo neramumai Sueco kanale.
„Kadangi ES yra deficitinė dyzelino rinka (gamyba mažesnė už vartojimą), jo vis vien reikia iš kažkur atsigabenti, o tiekėjais tapo Artimųjų Rytų šalys, Indija ir Kinija. Anksčiau dyzelinas iš šių šalių buvo plukdomas per Sueco kanalą – dabar dėl hučių išpuolių tenka tanklaiviams plaukti per Afriką. Tai vėl papildomas trikdis ir taip įtemptai dyzelino rinkai Europoje“, – rašė T. Povilauskas.
Kas vyksta Lenkijoje?
Ilgą laiką Lenkija buvo šalis, į kurią lietuviai važiavo ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir degalų. Visgi pastaruoju metu pastaruoju tikslu ten vykti nelabai apsimoka.
Litras benzino vasario 19 dieną čia kainavo 6,62 zloto (1,51 euro), dyzelino – 6,65 zloto (1,54 euro). Palyginimui – rugsėjį, kai šalyje vyko rinkimų kampanija, valstybinės šalies įmonės „Orlen“ degalinėse benzino ir dyzelino kainos buvo sumažintos iki 4,83 zloto (1,05 euro).
Lenkijos žiniasklaida tuo metu skelbė, kad valstybei pavaldus „Orlen“ galėjo mažinti kainas dirbtinai, siekdamas gerinti tuometinės valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos šansus laimėti parlamento rinkimus. Dėl dempingo kainų tuo metu kai kuriose degalinėse net ėmė trūkti degalų.
A. Izgorodinas sakė, kad tuo metu, kai Lenkijoje vyko rinkimai, degalų kainų dinamika šioje šalyje „buvo nelogiška“, lyginti su kitomis valstybėmis.
„Euro zonoje, Lietuvoje kylant degalų kainai, Lenkijoje ji nekilo. Sunku tiksliai pasakyti, kokios priežastys lėmė, kad dinamika buvo labai skirtinga, bet panašu, kad buvo kažkoks papildomas veiksnys, kuris degalų kainai Lenkijoje neleido kilti. Vienas iš paaiškinimų gali būti tai, kad Lenkija galėjo naudoti savo strateginį degalų rezervą“, – svarstė pašnekovas.
A. Izgorodinas akcentavo, kad tai reiškia, jog ateityje degalų kaina Lenkijoje gali augti, nes šalis turės atstatyti strateginį degalų rezervą, jis negalės sumažėti iki kritiškai žemo lygio.
Kaip žinia, „Teisė ir teisingumas“ rinkimų nelaimėjo ir vietą turėjo užleisti Donaldo Tusko vadovaujamai centro kairės koalicijai. Įvykus pokyčiams valdžios viršūnėse „Orlen“ koncerno vadovas Danielis Obajtekas nuo vasario 5 dienos buvo atšauktas iš pareigų.
Tyrėjai šiuo metu aiškinasi, ar „Orlen“ susijungimas su Gdansko naftos perdirbimo įmone „Lotus“ vyko nepažeidžiant taisyklių. Įtariama, kad D. Obajteko vadovaujamas koncernas „Orlen“ 30 proc. „Lotus“ akcijų pardavė Saudo Arabijos koncernui „Aramco“ per mažomis kainomis.