Pasiūlė išskirtinę paslaugą, bet ją sustabdė
Per pirmąjį karantiną drastiškai sumažėjus keleivių taksi skaičiui, viena taksi įmonė perorientavo savo veiklą ir pasiūlė maisto pristatymo paslaugas į namus. Kaip teigia „A2B“ vadovas Tomas Peleckas, praėjusių metų pavasarį pradėjus naują veiklos kryptį, vasarą ją teko nutraukti, mat ji nebuvo pakankamai efektyvi. Į rinką įmonė planuoja sugrįžti po truputį dar šių metų vasarą, o rudenį ruošiasi teikti maisto pristatymo paslaugas jau pilnu tempu.
„Pavasarį paleidę maisto pristatymą, pamatėme, kad yra tam tikrų dalykų, kuriuos privalome automatizuoti, kitu atveju tai – labai imlus darbo jėgai veiklos modelis. (...) Darbo jėgos nepritrūko, nes turėjome pajėgumų iš savo pagrindinės veiklos (taksi – Delfi). Pavasarį dirbo apie 100 darbuotojų, jie buvo įtraukti į šią naują veiklą.
Šiemet turėsime savo sandėlį, viskas bus automatizuota, sumažinsime darbo jėgos poreikį – bus galima veiklą monetizuoti ir gauti finansinę naudą“, – pasakoja T. Peleckas.
Taksi įmonės vadovas prisimena, kad per pirmąjį karantiną situacija buvo daug prastesnė – vos per porą dienų kelionių taksi krito 90 proc. Anot jo, vasarą buvo juntamas šioks toks atsigavimas, tačiau įmonė į priešpandeminį lygį toli gražu negrįžo.
„A2B“ orientuojasi į verslo klientus – į šį segmentą įeina viešbučiai, turizmas, jo vasarą taip pat nebuvo. Kaip pažymi T. Peleckas, pagrindiniai turistai tuo metu savo automobiliais atvykdavo iš Latvijos, Lenkijos, tad jiems įmonės taksi paslaugos nebuvo aktualios.
Nuo spalio mėn. srautai po truputį krito, tačiau staigaus ir milžiniško šoko, kurį patyrė pavasarį, nebuvo. Sugriežtinus karantiną, lyginant su ikipandeminiu lygiu, keleivių skaičius, pasak vadovo, krito apie 75-80 proc. Šiuo metu daugiau nei pusė įmonės darbuotojų – prastovose.
„Paslaugą teikiame, bet jos paklausa – stipriai sumažėjusi. Jei prieš pandemiją teikdavome paslaugą su 50-55 automobiliais, ir vieno vairuotojo užsakymų skaičius per pamainą būdavo apie 15, šiuo metu didelė dalis darbuotojų prastovose, automobilių skaičius mieste – sumažėjo. Vienas vairuotojas per pamainą aptarnauja panašų klientų skaičių, tik automobilių yra 7 kartus mažiau“, – pažymi jis.
Tiesa, šiokį tokį gyventojų sujudimą ir išaugusį paslaugų poreikį „A2B“ pajuto prieš šventes – gyventojai vyko apsipirkti į prekybos centrus, tad dalį darbuotojų porai dienų teko iškviesti iš prastovų.
Paslaugų kainas, sumažėjus klientų skaičiui, įmonė paliko tokias pačias kaip įprastai: „Naujųjų metų nakčiai būdavo įprasta didinti įkainius, tačiau to šiemet nedarėme. Bet kuriuo atveju vis tiek niekas nevažiavo.“
Metus baigė nuostolingai, pilną atsigavimą prognozuoja rugsėjį
Apibendrindamas 2020 m., pašnekovas pažymi, kad jie buvo nuostolingi, kelis mėnesius trukusi maisto pristatymo paslauga neatsvėrė patirtų nuostolių. Juos verslininkas dar skaičiuoja.
„Pristatydami maisto prekes turėjome pakankamai neblogą apyvartą, bet pelningumo prasme tai nedavė laukto ir siekto rezultato. Jeigu kitą mėnesį Vyriausybė atlaisvins ribojimus, natūralu, kad aktyvumo mieste bus daugiau, atitinkamai galėsime susigrąžinti po truputį darbuotojus iš prastovų.
Be to, turėdavome nuolatinių sutarčių, kurių pagrindu vežiodavome vaikus iš mokyklos į būrelį, treniruotę. Kai šiuo metu yra nuotolinis mokymas, o būreliai uždrausti, tokių keleivių nėra. Reaguodami į Vyriausybės galimą karantino švelninimą, didinsime savo pajėgumus“, – sako taksi įmonės vadovas.
Jis priduria, kad susigrąžinti darbuotojus iš prastovų galėtų greitai – esą per porą dienų įmonės automobiliai sugrįžtų į sostinės gatves, tačiau tik lieka klausimas, kada rinka pilnai atsigaus. T. Peleckas prognozuoja, kad tai įvyks anksčiausiai šių metų rugsėjį.
„Bolt“ kelionių kiekis sumažėjo iki 40 proc.
Kiek geresnėmis nuotaikomis gyvena pavėžėjai. Pavėžėjimo paslaugų įmonių atstovai tikina, kad keleivių srautas nėra taip drastiškai kritęs kaip taksi. „Bolt“ Lietuvoje vadovas Andrius Pacevičius kelionių skaičius vertina pozityviai ir džiaugiasi praėjusių metų lapkričio ir gruodžio rezultatais.
„Natūralu, kad pajutome žymų keleivių srauto sumažėjimą, bet lyginant su pirmu karantinu, kai vienu metu susitraukė 80 proc., šis karantinas mums daug sėkmingesnis. Šiuo metu kelionių kiekis sumažėjęs apie 30-40 proc. Esame nustebę, ruošėmės prastesniam rezultatui, palyginus su pirmu karantinu, natūralu, kad orai šiuo metu prastesni, todėl ir tikriausiai poreikis (pavėžėjimo paslaugų – Delfi) – didesnis, taip pat tai alternatyva viešajam transportui“, – sako A. Pacevičius.
Anot jo, „Bolt“ platformos vairuotojai paprastai įvykdo apie du užsakymus per valandą, panašiai esą yra ir šiuo metu. Jis pažymi, kad šiuo metu kelionių srautai pasiskirstė tolygiai, nebeliko radikalaus skirtumo tarp savaitgalio, kai žmonės vykdavo į barus, kavines, naktinius klubus, renginius, ir darbo dienų, kaip būdavo įprastai. Dabar gyventojai daugiausiai juda darbo tikslais, nes ne visi turi galimybių dirbti iš namų.
„Mažesniuose miestuose labiau juntamas judėjimo sumažėjimas, Vilnius mažiau nukentėjo. Anksčiau per šventes gruodžio mėn. buvo juntama, kad Vilnius šiek tiek ištuštėja, o Šiauliai, Panevėžys, Alytus – „pašoka“, ne tik dėl atvykstančių vilniečių, bet ir iš užsienio grįžtančių žmonių. To pernai nebuvo. Natūralu, kad mažiau žmonių grįžo į gimtines dėl apribojimų ir iš užsienio, matyt, ne tiek daug atvyko“, – svarsto pašnekovas.
„Bolt“ platformos vadovas patikina, kad vairuotojai kol kas be darbo nesėdi ir užsakymų nelaukia, tačiau pažymi, kad sausis bus sunkiausias metų mėnuo: „Kasmet šis mėnuo būna sunkiausias tokioms paslaugoms kaip pavėžėjimo, taksi, net ir interneto pardavimams. Praėjo šventės ir vajus, žmonės išsileido pinigus.“
Sumažėjus klientų, mažėjo kaina ir vairuotojų skaičius
Paklaustas, ar sumažėjus keleivių skaičiui, pasikeitė ir paslaugų kainos, A. Pacevičius pažymi, kad platformoje galioja dinaminė kainodara: „Yra ir fiksuotos kainos, bet jei kartais labai trūksta vairuotojų, kaina gali šiek tiek pakilti – klientas mato informaciją apie tai programėlėje, tokiu būdu daugiau vairuotojų prisijungia ir dirba. Šiuo atveju, kai nėra tiek daug keleivių, dinaminės kainodaros retai būna, natūralu, kad vidutinė kaina būna mažesnė.“
Sumažėjus keleivių skaičiui, mažėjo ir pavėžėjimo platformos vairuotojų. Kaip nurodo A. Pacevičius, jų skaičius per antrąjį karantiną sumažėjo 20-30 proc. Kas viruso bijo, kas kitų veiklų susirado arba karantinuojasi. Kai kuriems vairuotojams, anot pašnekovo, pragyvenimui pakanka 257 Eur subsidijos. Būdami namie jie saugosi, nes darbe yra kontaktų su žmonėmis ir rizika. Be to, A. Pacevičius tikina, kad pavėžėjimo platforma šiuo metu gelbėja ir darbo dėl pandemijos netekusius asmenis.
„Dėl karantino yra tikrai paveiktų verslo sričių, tiek dabar jiems yra galimybė pavėžėjime užsidirbti, tiek ir po karantino tokia galimybė – pasipildyti pajamas ir prisidurti ar atrasti naujas pajamas – tikrai bus“, – tikina jis.
Visgi, jei vairuotojas kurią nors dieną turi mažiau darbo, jis gali prisijungti prie kitų įmonės platformų, pavyzdžiui, „Bolt food“ ir dirbti maisto pristatymo kurjeriu.
„Esame didesni – turime daug paslaugų – paspirtukai, maisto, siuntų pristatymas, pavėžėjimo. Kuo daugiau klientų turime įvairioms paslaugoms, jie migruoja tarp kitų paslaugų. Tai yra gerai, kaip ir vairuotojams – jie, pagal poreikį, gali tapti kurjeriais arba vairuotojais.
Teko girdėti, kad taksi įmonėse, jei anksčiau per parą būdavo 20 užsakymų, šiuo metu vienam vairuotojui kartais tenka du. Matyt, kitas įmones paveikė daug labiau“, – sako A. Pacevičius.
Nuostolius kompensavo maisto pristatymo platforma
Nepaisant stipriai išaugusių maisto užsakymų, pavėžėjimo paslaugos sudaro liūto dalį „Bolt“ užsakytų paslaugų: „Per pirmą karantiną visi resursai buvo mesti į maisto pristatymo platformą, nes buvo labai didelis paslaugos augimas, o pavėžėjimo kritimas. Dabar išlaikome balansą. Pirmo karantino pamokas išmokome, atsakingai ruošėmės antrajam, ir išėjo pakankamai subalansuotai. Nors neaugome kaip norėjome, bet negalima sakyti, kad buvo labai blogai.“
„Bolt“ vadovas pažymi, kad įmonė visame pasaulyje kasmet vis augdavo, o 2020 metai buvo pirmieji nuo pat įkūrimo, kai pavėžėjimo sritis neaugo, bet šiek tiek susitraukė. Tačiau tai esą puikiai kompensavo maisto pristatymo paslaugų augimas – ką „Bolt“ planavo įvykdyti iki 2021 m. pabaigos, tą pavyko pasiekti praėjusių metų viduryje.
„Jei karantinas baigsis iki pavasario, tikimės pavasarį pilnai atsigauti. Investuosime į įvairias nuolaidas, kitas iniciatyvas, kad žmonės vėl grįžtų, pasitikėtų mūsų paslauga ir naudotųsi savo reikmėms“, – pažymi A. Pacevičius.
Pavasarį atsisakė komisinio mokesčio, dabar dalį keleivių vežioja nemokamai
Įmonės „Oryo“, veikiančios „eTaksi“ pavadinimu ir teikiančios taksi ir pavėžėjimo paslaugas penkiuose Lietuvos miestuose, vadovas Andrius Norkaitis pažymi, kad šalyje įvedus antrąjį karantiną keleivių srautai sumažėjo, tačiau ne taip ženkliai kaip pirmojo karantino metu.
„Turime ir taksi vairuotojų, ir pavėžėjų, kurie patys sprendžia, kada dirbti ir kiek laiko dirbti, todėl kiekvieno vairuotojo užsakymų skaičius yra labai individualus. Tačiau palyginus su laikotarpiu prieš pandemiją, užsakymų srautas yra sumažėjęs. Anksčiau savaitgaliai, ypač vakarais ir naktimis, būdavo pats darbymetis, vairuotojai vos spėdavo vežti klientus, o dabar keliones savaitgaliais į ar iš miesto centro pakeitė mažesnio intensyvumo judėjimas tarp miegamųjų rajonų“, – sako A. Norkaitis.
Nors užsakymų vairuotojams „eTaksi“ negali pasiūlyti kiek anksčiau, tačiau įmonės vadovas tikina nepastebėjęs žymaus vairuotojų skaičiaus sumažėjimo.
Pavasarį įvedus griežtą karantiną, norėdami išsaugoti kuo didesnes vairuotojų pajamas įmonė atsisakė komisinio mokesčio. Antrasis karantinas tokio žymaus poveikio užsakymų srautui neturėjo, todėl šį kartą „eTaksi“ komisinio mokesčio neatsisakė. Šį mokestį „eTaksi“ esą skiria socialinėms organizacijoms ir iniciatyvoms, kurios padeda labiausiai pažeidžiamai ir pandemijos paveiktai visuomenės daliai – senjorams ir medikams.
„Pirmojo karantino metu nemokamai ir saugiai vežėme medikus į darbo vietas, šį kartą atsiliepėme į Raudojo kryžiaus pagalbos prašymą ir patys iniciavome maltiečių vienišų ir ligotų senjorų neatlygintiną vežimą į jiems būtinas nuvykti vietas. (...) Visas nemokamų kelionių išlaidas įmonė dengia savo lėšomis, todėl prie šių gerų darbų neabejotinai prisideda kiekvienas „eTaksi“ keleivis bei vairuotojas“, – pasakoja A. Norkaitis.
Pajamos žymiai krito, bet metus baigė teigiamai
A. Norkaitis užsimena, kad turi įvairių plėtros planų, tarp jų – ir papildomų paslaugų klientams įvedimas, tačiau šių planų kol kas neatskleidžia. Anot jo, krizės ir pandemijos – tai galimybė verslui pasižiūrėti į viską kitu kampu, paieškoti kitokių išeičių ar net persiorientuoti.
„Dar pirmojo karantino metu pradėjome kurti naujus sprendimus, panaudojant dirbtinį intelektą ir kitas technologijas, o rudenį dalis klientų jau turėjo galimybę juos išbandyti. Nors viešai mūsų naujovės dar nepristatytos, tačiau sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų ir susiklosčius tinkamoms aplinkybėms būtinai apie tai pranešime“, – sako „eTaksi“ vadovas.
„Oryo“ pajamos ir pelnas 2020 m. žymiai krito. Nepaisant to, anot vadovo, metus įmonė sugebėjo užbaigti teigiamai bei sumokėti visus mokesčius valstybei: „Mūsų įmonė yra mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąraše, tad turime galimybę atidėti mokesčių mokėjimą, tačiau tuo nepasinaudojome. Keleivių vežimo ir transporto sektorius buvo pripažintas vienu iš labiausiai nukentėjusių, todėl nedidelę dalį sumažėjusių pajamų kompensavo valstybė, pavasarį grąžindama dalį 2019 m. sumokėto GPM mokesčio.“