Kaip laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius iš pradžių Lietuvos logistikos įmonės susidūrė su iššūkiais dėl ryšio trikdžių.
„Transportas neturi tokios galimybės kažko laukti, mes kaip dirbome taip ir dirbame. Ar turėjome mes strigimų? Taip turėjome, po rinkimų gal dvi dienas buvo ryšio sutrikimai, o ryšys mums yra svarbus dalykas, nes mūsų transporto priemonės turi sekimo sistemas, kurios perduoda signalus per GPS sistemą, tokiu atveju be interneto negalėjome sekti savo transporto priemonių. Vairuotojai negalėjo atsiskaityti už kažkokias paslaugas banko kortelėmis. Tai tokių kažkokių sutrikimų mes turėjome. Didesnė bėda buvo, kad atvažiuojant prie Europos Sąjungos sienos yra nuostata, kad privalomas išankstinis prekių deklaravimas, ne vėliau kaip prieš dvi valandas, tai to ryšio nebuvo ir mūsų vilkikai privažiuodami prie sienos sustojo, perduodavo tą informaciją į Lietuvą, tai buvo čia Lietuvos ryšys ir tokiu būdu tas problemas mes sprendėme“, – pasakojo M. Atroškevičius.
Dabar, kaip teigė M. Atroškevičius, sunkumai slegia dėl iš atostogų grįžtančių ukrainiečių, kurių Baltarusija nepraleidžia į Lietuvą. Taip gali būti dėl baiminimosi, kad tarp vairuotojų yra „provokatorių“.
„Į savaitės pabaigą išryškėjo dar viena problema, kuri tikrai mums svarbi – tai tranzitas per Baltarusiją fizinių asmenų, mūsų darbuotojų, trečiųjų šalių piliečių, Ukrainos piliečių, kurie važiuodavo į Lietuvą į darbą. Po atostogų, 2–3 savaičių, jie grįžta į Lietuvą į savo darbo vietą ir ketvirtadienį, penktadienį mes jau pradėjom gauti tokių signalų, kad turime šioje vietoje problemų. Ne visus tuos darbuotojus praleidžia. Apie šį signalą mes informavome Baltarusijos ambasadą ir savo valstybines institucijas“, – teigė jis.
Kaip „Delfi“ taip pat pasakojo M. Atroškevičius, nepadeda ir tai, kad darbuotojai turi vizas, rodo darbo sutartis.
„Šioje vietoje mes tikrai ieškome sprendimų. Jau penktadienį informavome Vyriausybę, kitas institucijas, kad gali būti trikdžių“, – minėjo jis.
Turi nusimatę kitus kelius
Anot vežėjų atstovo, situacijai blogėjant, galima būtų prekes vežti ne per Baltarusiją.
„Kalbant apie Baltarusijos tranzitą, iš tikrųjų jis mums yra labai svarbus, bet yra vienas bet. Jis svarbus tiek mums, tiek patiems baltarusiams. Tai dabartinis transporto, ne tik kelių transporto tranzitas, į Baltarusijos biudžetą suneša nemažus pinigus. Manau, kad tą žino ir Baltarusijos vadovai, bet jeigu mes turėtume kažkokių rimtesnių trikdžių, tai mūsų transporto sektorius lankstus, turėtume ieškoti kitų kelių, darysime kažkokius koridorius per Lenkiją tranzitą į Ukrainą arba per Latviją tiesiai į Rusiją, kad patektume į Rusijos ar Centrinės Azijos šalių rinką. Nemanau, kad ilgainiui turėsime kažkokių didesnių problemų, nes transporto sektorius su Baltarusija kol kas tikrai turi neblogus kontaktus“, – sakė M. Atroškevičius.
Jis pridėjo, kad tai gali padidinti įmonių kaštus, bet visgi didesnių problemų nesukels.
„Tuo labiau, kad tikiu tuo, jog tai nenaudinga ir Baltarusijai. Kokia valdžia bebūtų, bet šiandien Lietuva transporto sektoriui labai patraukli ir pačiai Baltarusijai“, – pridūrė jis.
Situacija stebima
Kaip BNS šiandien rašė, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad kaimyninėje šalyje veikiančios lietuviško kapitalo įmonės kol kas nesiunčia blogų signalų.
Nepaisant to, kalbėdamas apie ekonominę protestų įtaką, Vyriausybės vadovas pripažino, kad situacija yra neraminanti.
„Kol kas konkrečių signalų nėra, tačiau bet koks sukrėtimas kaimyninėje valstybėje, kas liečia ekonomiką, gali turėti įtakos. Tai (Baltarusija – BNS) yra pakankamai svarbus ekonominis partneris. Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos jūrų uostą – kol kas signalų iš tų įmonių nesulaukėme, bet stebime situaciją ir tikrai tai neramina“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Primenama, kad Baltarusijos valdžiai praėjusį pirmadienį paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Kaip rašo BNS, jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.