Skambi idėja pritilo
Šiandien jau ne viena bendrovė užsimojo pasaulyje plėtoti „Hyperloop“ technologiją, tačiau magnetinės levitacijos sistema dar yra ankstyvoje plėtros stadijoje. Tai sistema, kurioje vakuuminiu vamzdžiu ant magnetinės pagalvės 1.200 km/val. greičiu judėtų kapsulė su keleiviais arba kroviniais. Šią greitojo transporto sistemos idėją 2013 m. pristatė žymus JAV verslininkas ir išradėjas, „Teslos“ įkūrėjas Elonas Muskas.
Laikas, kurį pavyktų sutaupyti kelyje dėka šios technologijos – didžiulis. Kaip dar 2017 metais viešėdami Lietuvoje „Hyperloop-one“ įmonės atstovai tikino, kad Lietuvoje žadamas greitis būtų iš tiesų įspūdingas: Taliną iš Vilniaus galima pasiekti per 35 minutes. Atitinkamai, kelionės Lietuvoje būtų dar trumpesnės, pavyzdžiui, Klaipėdą būtų galima iš Vilniaus pasiekti per 20 minučių. Kiti galimi kelionės trukmių laikai: Vilnius/Kaunas–Ryga (17 min.), Vilnius/Kaunas–Varšuva (25 min.), Talinas–Berlynas (90 min.) ir t.t.
Po 2017 metų ši idėja Lietuvoje viešojoje erdvėje tilo ir pritilo. Tačiau DELFI toliau tęsdama „Idėja Lietuvai“ kviečia piliečius siūlyti idėjas miestams. Viena iš pasiūlytų idėjų Vilniaus miestui būtent ir buvo diegti „Hyperloop“ technologiją tarp Vilniaus ir Kauno miestų su stotele Kauno oro uoste. DELFI nusprendė pasidomėti, ar ši idėja tėra skambi vizija, ar įgyvendinamas efektyvesnio susisiekimo užmojis.
Atvažiuosi greitai, bet strigsi spūstyje
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) Logistikos ir transporto vadybos katedros docentas doc. dr. Andrius Jaržemskis DELFI teigia, kad „Hyperloop“ technologija yra naujas pasvaigimas technologijų srityje. „Kokia būtų reikalinga sąmata... net nenoriu pabandyti įvardyti, kiek ten nulių yra. Tarp Vilniaus ir Kauno žmones galima ir malūnsparniais skraidinti – viskas įgyvendinama“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, „Hyperloop“ idėja bus utopinė dar 20-30 metų dėl technologinių ir finansinių dalykų. „Tai labai labai brangus prototipas. Tokios technologijos įdiegimui tarp Vilniaus ir Kauno reikėtų rimtų valstybės investicijų, vos ne pusės Bendro vidaus produkto (BVP) prireiktų. A. Jaržemskis priduria, kad demo versijos yra bandomos rytuose – Kinijoje, Japonijoje.
„Miestai, kuriuose gyvena net dešimtys milijonų žmonių, net jie neleidžia sau pajuokauti apie „Hyperloop“, – akcentavo A. Jaržemskis.
Jam antrino ir VGTU TIF Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docentas doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Specialistas teigia, kad yra didelis skirtumas tarp technologijos sukūrimo laboratorijoje ir jos pritaikymo už laboratorijos sienų. „Laboratoriniai tyrimai yra pačiame pike: vamzdžiai ir kapsulės yra sukurtos, yra ir vakuumas. Greičiai išgauti:400 kilometrų per valandą ir daugiau. Bet įdomu, kaip tokia technologija atrodys natūroje, eksploatuojant.
Pavyzdys, Vilnius–Kaunas: ar išgaunamas greitis turi prasmę? Tarkime, išgauname 400 kilometrų per valandą greitį, iš Kauno į Vilnių atvažiuojame per maždaug 15 minučių. Gal truputį ilgiau, nes reikia pagreitėti, sustoti. O Vilniuje reikia mums dar kažkur keliauti. Ir klausimas – kiek laiko mes keliausime Vilniuje? Ar įdėtos didžiulės sąnaudos į gerą technologiją, kuri leidžia labai greitai atvažiuoti iš Kauno į Vilnių, nenueis juokais, jeigu Vilniuje mes pateksime į spūstį ir laikas susidegins? Yra integralumo į esamą transportą klausimas“, – pragmatiškai teigia G. Vaičiūnas.
Lauktų Pyro pergalė
Kitas, anot jo, svarbus klausimas yra keleivių srautai: kiek jie yra nuspėjami ir koks jų tankumas. „Lietuvoje Vilnius-Kaunas tikrai ne kas 5 minutes važiuoja traukiniai. Jei traukinys važiuoja kas pusvalandį, iškyla klausimas, ar vakuuminę sistemą pusvalandį laikyti, ar prieš traukiniui važiuojant vakuumą sukurti, ar nuo to vakuumo pulsavimo kas nors nesuges“, – pasakoja specialistas.
G. Vaičiūnas iškelia ir saugumo klausimą: anot jo, „Hyperloop“ kapsulė nėra prilyginama kosminiam laivui, tačiau slėgių skirtumas vis tik labai didelis. „Klausimas, ar neatsitiks kokia nors avarija, kas nors nesusprogs. Tikiu, kad šios technologijos kūrėjai apie tai ir galvoja. Nemanau, kad man tokiam vienam klausimai kyla“, – sako pašnekovas.
G. Vaičiūno teigimu, tokia technologija Lietuvai būtų Pyro pergalė. „Nedidelė pergalė su labai didele kaina. Toks pavojus tikrai egzistuoja. Žinant, esamų projektų įvairius klystkelius, pavyzdžiui, ta pati „Rail Baltica“. Tai sudėtingas projektas, bet tai nėra kažkoks technologinis iššūkis. Jis labai sunkiai eina, nes yra skirtingos valstybės, skirtingi politiniai interesai. Kyla klausimas, ar atsivežus visiškai naują technologiją mums su ja pavyktų susitvarkyti. Liaudiškai tariant: nusipirkom, sumontavom, paleidom ir veikia. Manau, kad taip tikriausiai nebus. Tai būtų ilgas ir sudėtingas instaliavimo-paleidimo procesas. Šis faktas gąsdina“, – sako G. Vaičiūnas.
Abu pašnekovai pabrėžė ir problemas su „Rail Baltica“ – kaip galime kalbėti apie „Hyperloop“ technologiją, jei daugybę metų nepabaigiame tiesti geležinkelio linijos?
Lietuvai per brangu
„Hyperloop“ idėją pasiūlęs Artūras Zuokas teigia idėjos neišsižadėjęs. Tačiau, anot jo, idėjos įgyvendinimui reikia sukaupti labai rimtas pajėgas, o projekto finansuotoju galėtų tapti „Europos horizonto“ programa.
Ši programa, teigia A. Zuokas, finansuoja inovatyvius ateities projektus. „Todėl ši idėja iš esmės yra reali. Klausimas tik tai: kas ją galėtų įgyvendinti ir kokio tipo transporto priemonę galėtume pasirinkti: ar „Hyperloop“, ar kažką panašaus“, – sako A. Zuokas.
Pasiteiravus, ar nebūtų geriau investuoti į jau esamą geležinkelių infrastruktūrą, o ne laukti sprendimo, kuris galbūt bus realus tik ateityje, pašnekovas tikina, kad Lietuvai nereikėtų laukti „Hyperloop“. Anot A. Zuoko, jei galėtų, tai jis jau šiandien sėdėtų prie vieno stalo su Elonu Musku.
Tačiau ne visus sužavėjo ši idėja. Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad tokio tipo projektai Lietuvai yra per brangūs. „Kalbėti apie tikslias sąmatas sudėtinga, tačiau remiantis duomenimis, kuriuos viešojoje erdvėje apie tokią infrastruktūrą yra sakęs Elonas Muskas, galime apytiksliai skaičiuoti, kad vien „Hyperloop“ trasa nuo Vilniaus iki Kauno kainuotų apie 1 mlrd. JAV dolerių. Viena kapsulė, kurioje telpa 28 keleiviai, kainuoja apie 13-15 mln. JAV dolerių, o tokių, žinoma, reikėtų ne vienos. Nutekėjusios „Virgin Hyperloop“ sąmatos rodo, kad jų technologija yra 6-7 kartus brangesnė. Akivaizdu, kad Lietuvai tai būtų per brangu. Greitieji traukiniai būtų kur kas pigesnė alternatyva”.
Panašiai teigė ir šią idėją pakomentavęs ir Seimo narys Dainius Kreivys. Anot jo, idėja yra graži, tačiau sunkiai finansiškai įgyvendinama. „Projektą vertinu iš atsipirkimo pusės. Manau, kad idėja labai graži ir pagerintų Vilniaus ir Kauno suartėjimą, bet finansiškai, bent šiam momentui, idėja neįgyvendinama. Kitas dalykas, ta technologija dar nėra pabaigta“, – sako D. Kreivys. Alternatyva, anot jo, „Rail Baltica“ europinė atšaka tarp Vilniaus ir Kauno.
Gal pavyks pasiekti 160 km/val. greitį
Ir A. Jaržemkis, ir G. Vaičiūnas sutinka, kad daug realiau ir efektyviau būtų plėtoti Lietuvos geležinkelių sistemą, ją atnaujinti.
Anot A. Jaržemskio, tikrai negalime kalbėti apie „Hyperloop“, kol nesugebame baigti „Rail Baltica“ projekto. „Jeigu jau norime spręsti greičio tarp Vilniaus ir Kauno klausimą, tai tikrai egzistuoja technologijos – geležinkelio technologijos. Jos yra, jos yra brangios. Kiek žinau, yra planuojama ir europinė atšaka nuo Kauno iki Vilniaus. Tam kaip ir Europos komisija pritarė, atsiras finansavimas“, – teigia A. Jaržemskis. Specialisto įsitikinimu tai irgi primena utopinį projektą, tačiau jo įgyvendinimu, sako pašnekovas, dar patikėtų.
„Dabar greitieji traukiniai gali važiuoti 200-260 kilometrų per valandą greičiu, jau nekalbu apie tuos, kurie 400 važiuoja Japonijoje“, – sako A. Jaržemskis.
Anot G. Vaičiūno, dabartinis greitis tarp Vilniaus ir Kauno yra 120 kilometrų per valandą. Ar būtų įmanoma turėti greituosius traukinius Lietuvoje? „Aš taip griežtai nenoriu sakyti, bet yra tokia problema: norint turėti didelį greitį, reikia tiesinti kelio ruožą. Lietuvoje yra žemės nuosavybė šventa. Turime ir miškų, ežerų, upių, kalvų. Pasitaiko, kad kai reikia ištiesinti geležinkelio ruožą, paaiškėja, kad nepataikome per tiltą ar tunelį. Iškyla klausimas: gal tą greitį būtų galima padidinti nutiesus visiškai naują geležinkelį šalia negu tą patį tiesinant.
Šiaip greičio didinimas yra visiškai realus dalykas. Tai dabar „Lietuvos geležinkeliai“ gana sėkmingai daro. Bet dabar kalbame ne apie 250 km, o apie 130-160 km per valandą. Tai žingsnis į priekį“, – tikina G. Vaičiūnas.