Korekcijas lemia naftos kainos
Antradienį pavakarę BRENT naftos kaina rinkose siekė apie 89,6 dol. už barelį. Tuo metu sostinėje ir Kaune esančiose degalinėse kai kur už litrą dyzelino jau buvo prašoma 1,999 Eur.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėjo, kad degalų kainų svyravimai Lietuvoje pastaruoju metu yra susiję su situacija rinkose, ypatingai, naftos kainų korekcijomis.
„Kalbant apie faktorius, kurie naftos kainą skatina didėti, tai Kinija po truputį pradeda švelninti savo nulinę COVID politiką. Šiandien ryte buvo paskelbta, kad avialinijos galės vykdyti tarptautinius skrydžius, o tai reiškia, kad Kinijoje potencialiai gali didėti naftos paklausa.
Kitas aspektas, kuris kelia naftos kainas – kol kas ne tokia gili recesija, kokios buvo tikimasi pasaulyje. Krizė jau yra, ji jau atėjo ir, ypatingai, į Europą, bet kol kas ji labiau techninė ir manau, kad rinkos koreguoja savo poziciją dėl naftos.
Paskutinis dalykas – geopolitika“, – sakė ekonomistas ir aiškino, kad vis labiau artėjama prie gruodžio vidurio, kada oficialiai įsigalios ES draudimas importuoti rusišką naftą, o tai taip pat kaitina naftos kainas.
„Šis aspektas taip pat pradeda veikti degalų kainas, nes tam tikrą laikotarpį galimai turėsime mažesnę degalų pasiūlą, nes reikės ieškoti alternatyvių naftos tiekėjų arba didinti savo vidaus gavybą“, – sakė A. Izgorodinas.
Visgi, kaip patikino, yra veiksnių, kurie naftos kainą gali smukdyti žemyn, o nuo to priklausys ir degalų kainų pokyčiai.
„JAV paskolų palūkanos pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2007-ųjų, prasidėjo korekcijos JAV NT rinkoje. Taip pat kitų metų pradžioje matysime kitokį vartojimą dėl aukštų energetikos kainų ir manau, kad tai bus tas aspektas, kuris labai stipriai apribos naftos kainos augimą“, – teigė jis.
Tiesa, tai, kas prieš kurį laiką OPEC priėmė sprendimą mažinti naftos gavybą, pasak jo, daug įtakos naftos kainai neturi.
„Manau, kad didžiausia įtaka – recesijos naratyvas ir geopolitika – europinės sankcijos rusiškai naftai“, – pakartojo jis.
Kalbėdamas apie dyzelino kainą, kuri šiuo metu ženkliai lenkia benzino, ekonomistas sakė, kad čia reikėtų atkreipti dėmesį ir į esamus akcizus.
Anot jo, kadangi Lietuvoje akcizai dyzelinui didesni nei Europos minimumas, tai dar greičiau pakelia degalų kainą.
Dyzelinas brango dėl kitusios išeigos
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas vardijo tas pačias kainų kilimo priežastis ir tikino, kad daugiausia įtakos degalų kainų kilimui pastaruoju metu turi tiek artėjanti data, kada įsigalios rusiškos naftos draudimas, tiek naftos biržos kainos augimas bei OPEC sprendimai dėl naftos gavybos.
„Visų priežasčių visuma daro įtaką degalų kainoms. <...>
Taip pat įtakos turi ir kitų energetinių išteklių kainos, kaip elektros, bet tai priklauso nuo to, kokią dalį tai užima degalinių aptarnavimo savikainoje. Galų gale, brangsta ir degalų logistika, nes kurovežiams atvykti iki degalinių ir pripildyti kuro talpyklas kainuoja daugiau.
Bet, žinoma, pagrindinės priežastys yra naftos kainos“, – sakė jis.
Aiškindamas dyzelino kainos kilimo priežastis atstovas pastebėjo ir dar vieną galimą dedamąją.
„Rytinėje Europoje esančios degalų gamyklos buvo sukonstruotos taip, kad dyzelino pagaminimo išeiga iš rusiškos naftos buvo didesnė, o kadangi „ORLEN“ gamykla rusiškos naftos yra pilnai atsisakiusi jau kuris laikas, jie importuoja kitą naftą ir ta išeiga iš jos yra mažesnė.
Reiškia, kad pagaminti tam pačiam kiekiui dyzelino reikia daugiau naftos. Tai – objektyvi priežastis, kodėl dyzelinas brangesnis už benziną“, – aiškino E. Cicėnas.
Patarė „gaudyti kainas“
Galiausiai, pasak A. Izgorodino, drastiško degalų kainų šuolio artimiausiu metu būti neturėtų.
„Dabartinio naftos kainų augimo aš labai nesureikšminčiau, bet tuo pačiu metu reikia nusiteikti, kad degalų kaina artimiausiu metu bus labai nestabili.
Mažiausia kaina galėtų būti 1,6 Eur/l, didžiausia – daugiau nei 2 Eur/l pavasarį, jei Kinija pradės labai greitai švelninti COVID politiką“, – sakė ekonomistas ir davė patarimą.
„Degalų ir naftos kaina šokinės tai į viršų, tai į apačią ir mano rekomendacija vairuotojams – labai gaudyti momentus, kai degalai atpigs ir tada juos pilti. Tikrai bus dienų ir savaičių, kai degalų kaina mažės, bet bus – ir kai bus dideli naftos kainų šuoliai ir kuo arčiau būsime šių metų pabaigos, tuo tie svyravimai bus didesni“, – sakė jis ir tikino, kad įmanomas ir toks scenarijus, kad naftos kaina gali kilti ir vėl pasiekti daugiau nei 100 dol. už barelį.
Ekonomistas Marius Dubnikovas, paklaustas apie degalų kainų prognozes, turėjo kiek kitokią nuomonę ir tikino, kad kaina dabar yra pike.
„Nemanau, kad kaina turėtų smarkiai kilti. Ji, mano manymu, dabar yra pike, o paskui turėtų leistis. <….>
Bet kuriuo atveju, dyzelinas išvis turėtų išnykti, tai yra taršus elementas, kurį naudojame, ir, akivaizdu, kad dėl akcizų ir tiekimo problemų, pasiūlos, jis turi išnykti, o žmonės turėtų pereiti prie benzino ir, galiausiai, prie atsinaujinančių šaltinių“, – sakė jis.
E. Cicėnas tikino, kad degalų kainą lems naftos kaina, tačiau pasakyti šiandien, kokia ji gali būti, itin sunku.
„Prognozuoti sunku. Gyvename tokiu laiku, kada Baltijos jūroje sproginėja „Nord Stream“, o Lenkijoje pratrūksta naftotiekiai. <…>
Tikėkimės, kad nusistovės esamos tiekimo grandinės, gamybininkai persiorientuos į kitus šaltinius, pamiršime rusišką naftą, o nusistovėjus grandinėms situacija bus labiau prognozuojama.
Naftos kainos priklausys, kaip elgsis OPEC šalys nares, kiek naftos į rinką įlies JAV bei koks bus bendras naftos poreikis. <…>
Šiais laikais, manau, net ir stabilumas, kalbant apie kainas, yra labai gerai ir tai jau būtų gera žinia. Bet analitikai prognozuoja, kad žaliavinė naftos kaina laikysis apie 100 dol. bareliui“, – sakė E. Cicėnas.