Ar pavyks Vyriausybei sumažinti dyzelinių automobilių parką praėjusią savaitę buvo kalbama Žinių radijo laidoje.
Mokėtų, jei viršytų normą
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kalbėdamas apie laukiančius pokyčius sakė, kad Lietuva šiandien yra vienintelė šalis, kuri kol kas nesitvarko su dyzelinių automobilių keliama problema, todėl jau rudenį visuomenei bus pristatytas planas, kuriame visiems atsisakantiems senų dyzelinių automobilių bus siūloma 1 tūkst. Eur kompensacija.
Pasak ministro, Lietuva yra viena tų šalių, kur yra ir didžiausias dyzelinių automobilių perkamumas, tačiau tai, anot jo, natūralu, nes žmonėms paprasčiausiai trūksta motyvacijos.
„Tai, turbūt, natūralu, nes mokesčių forma ar lengvatų forma motyvacijos nėra, o kitos šalys turi apribojimus.
Yra sureguliuota taip, kad žmonėms būtų motyvacija pirkti mažiau taršų automobilį. Mūsų tikslas yra, kad žmonės keistų senus taršius dyzelinius automobilius į kita kuro rūšimi varomą transporto priemonę, išskyrus dyzelinį automobilį“, – Žinių radijo laidoje sakė jis.
Kalbant apie naują taršių automobilių mokestį, apie kurį praėjusią savaitę užsiminė ir S. Skvernelis, jį, pasak ministro, šiandien turi daugelis Europos šalių.
„Yra nustatytas vidurkis, kiek maksimaliai yra leidžiamas anglies dioksido išmetimas – 130 gramų kilometrui. Tai būtų riba, virš kurios automobilių savininkai turėtų mokėti tą didesnį taršos mokestį“, – kalbėdamas ir apie Lietuvoje planuojamus ribojimus sakė jis ir tikino, kad per iš to surenkamus mokesčius būtų galima remti tuos gyventojus, kurie atsisakys taršių automobilių.
„Tai būtų prisidėjimas šią programą papildyti daugiau pinigų.
Buvome sulaukę kritikos, kad tas 30 mln. Eur – nedidelė dalis, negalės visi pasinaudoti, nes jau dabar matome, kiek gauname skambučių, paklausimų, žmonės kreipiasi, tad manome, kad susidomėjimas turėtų būti ne mažas“, – sakė K. Mažeika.
Paklaustas, kiek taršių automobilių savininkams galėtų tekti mokėti, ministras atsakyti negalėjo.
„Turbūt tai yra Finansų ministerijos darbo laukas. Jie turi apskaičiuoti, kiek tai turėtų būti, tai man šiandien būtų sunku interpretuoti, bet tai turėtų būti motyvuojanti suma renkantis transporto priemonę.
Šiuo atveju, mes pirmiausia siūlome motyvacinį mechanizmą, o jeigu reikės didesnių finansinių pajėgumų, turbūt ir kalbame apie tas alternatyvas, kurios galėtų prisidėti prie daugiau taršių automobilių išėmimo iš rinkos“, – sakė jis.
Kiek tiksliai Lietuvoje yra automobilių, kurie išmeta daugiau nei 130 gramų anglies dioksido kilometre, ministras pasakyti negalėjo.
Mokėtų 80 proc. savininkų
Apie naują planuojama mokestį pasisakė ir aplinkosaugininkas ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
„Būtų labai geras rezultatas, jei (apmokestintų – red.past) nuo 130 gramų anglies dioksido kilometre.
Tai tikrai, sakyčiau, pažangu, nes mes kai svarstėme, buvo kalbama apie 180 gramų ir daugiau, bet jeigu 40 nuleidžiama, tai, sakyčiau, būtų 80 proc. automobilių apmokestinti, kurie dabar yra eksploatuojami Lietuvoje.
Tai būtų stiprus postūmis, tai aš galiu tik pasveikinti už tokį drąsų žingsnį“, – komentavo K. Navickas, tačiau aiškino, kad automobilio taršą reikėtų vertinti ne pagal jo amžių.
Pasak jo, jei automobiliai būtų eksploatuojami pagal visas technines charakteristikas, o katalizatoriai nebūtų specialiai išimami, situacija būtų kitokia.
„Visgi natūralus automobilio nusidėvėjimas nėra esminė sąlyga taršos padidėjimui“, – pabrėžė jis.
K. Navicko pasiteiravus apie Vyriausybės planą dėl motyvacijos už senus dyzelinius automobilius mokant po 1 tūkst. Eur, buvęs ministras sakė, kad, jo manymu, tokie veiksmai nebus pakankami.
„Ne veltui girdėjome ir premjero S. Skvernelio pasisakymą apie finansinių mechanizmų taikymą“, – pastebėjo jis.
Prakalbo apie naujus mokesčius
DELFI primena, kad praėjusią savaitę, kaip skelbė BNS, S. Skvernelis sakė, jog Vyriausybėje yra svarstoma įvesti nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčius.
„Tai kas yra suplanuota ir planuojama kalbat apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą – tai yra, nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, susiję su transporto sritimi, mokesčiai“, –sakė jis.
Jo teigimu, tai bus daugiau skatinančios priemonės, generuojančios valstybės biudžetui daugiau pajamų: „Ar tai bus mokestis, ar rinkliava, jau tėra detalės. Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti“.