Daugiau nei 75 m ilgio laivas gali talpinti net 90 vnt. dvidešimties pėdų konteinerių. Barža išskirtinai pritaikyta sekliems vidaus vandenims. Nepaisant to, kad baržos grizmė pritaikyta 180 cm gyliui, jos galimas tonažas įspūdingas – 1800 tonų. Palyginimui tai 25-ių (70t) traukinių vagonų ar net 75-ių (24t) vilkikų krovos pajėgumai.
Vandens transporto priemonę pagamino VVKD specialistai pagal įmonės „Western Baltic Engineering“ projektą.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad krovininė logistika vandens keliu – užsienio šalyse įprastas, patogus ir efektyvus būdas gabenti krovinius, ypač – nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius.
„Baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą – 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą – didinami krovininės laivybos pajėgumai. Įrengus bunas, ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai“, – sako ministras.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso trans-europiniam transporto tinklui TEN-T. Lietuvos vidaus vandens keliai jau yra jūrinio uosto tęsinys. Per Klaipėdą ir Kaunas jau šiandien susietas su tarptautiniais logistikos maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su visa Vakarų Europos vidaus vandens kelių sistema.
Netolimoje ateityje numatyta strateginė reikšmė ir uostui Jurbarke. Jau šiemet planuojama grūdus gabenti naujai pastatyta barža.
„Mūsų siekis yra dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Laivai yra labiau ekologiški, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių, geležinkelių ar oro linijomis. Lietuva turi Klaipėdos uostą, patogias krantines, kur galima vykdyti krovos darbus iš upės baržų į jūrų laivus, taigi vystydami vidaus laivybą stipriname ir jūrinę valstybę.
VVKD atnaujina turimą laivyną ir jau šiemet paskelbs konkursą dėl pirmojo elektrinio laivo įsigijimo. Esame numatę atnaujinti visą transporto grandinę, kurią sudarys 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų bei nauja uostų infrastruktūra“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, jau raško savo sėkmės vaisius. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei vežant juos automobilių kelių transportu.