Kelia didelių sunkumų
Nuo rugpjūčio 20-osios įsigalioję nauji Mobilumo paketo punktai skelbia, kad vežėjai privalo užtikrinti reguliarų vairuotojų grąžinimą į įmonės operacinį centrą arba gyvenamąją vietą kartą per 4 savaites bei kad nuo šiol kassavaitinis vairuotojų poilsis nebegali būti atliekamas transporto priemonės kabinoje – tai reiškia, vairuotojai turi ilsėtis viešbučiuose arba moteliuose.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, naujai įsigaliojusios nuostatos Lietuvos vežėjams kelia itin didelių sunkumų, mat reikalavimuose yra daug neaiškumų, o situaciją dar labiau paaštrina ir pasaulyje toliau sparčiai plintanti koronaviruso infekcija.
„Pirmiausia, nėra aiškios procedūros, kaip įgyvendinti reikalavimą grąžinti vairuotoją, kuris nepageidauja būti grąžinamas.
TTLA individualiai ir per kitas verslo organizacijas Briuselyje jau keletą kartų kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydamas konkrečių instrukcijų ar gairių, tačiau reikalavimo tinkamas įgyvendinimas praktiniame lygmenyje vis dar lieka neišspręstas.
Toks neapibrėžtumas labai apsunkina veiklos procesus ir neleidžia tinkamai pasiruošti galimiems scenarijams“, – apie naujai įsigaliojusius punktus sakė jis.
Anot aljanso generalinio sekretoriaus, ne mažiau svarbus aspektas yra ir draudimas kassavaitinį poilsį vairuotojui atlikti transporto priemonės kabinoje, nes šiuo laikotarpiu tai prieštarauja taikomoms COVID-19 prevencinėms saugumo priemonėms. P. Drižo teigimu, toks reikalavimas tik padidins vairuotojų migracijos srautus, dėl ko gali susidaryti palankesnės sąlygos viruso plitimui.
„Kadangi kelionės oro transportu yra apribotos iki minimumo, vairuotojai bus priversti vykti kelių transportu, o tai padaryti gali tapti vis sudėtingiau atskiroms ES valstybėms narėms ribojant užsieniečių keliones.
Tuo tarpu draudimas kabinoje atlikti kassavaitinį poilsį privers vairuotojus ilsėtis prastesnėmis sąlygomis nei izoliuotoje nuo išorės, modernioje vilkiko kabinoje.
Dažnu atveju vairuotojui teks ilsėtis viename kambaryje su kitais asmenimis – tai visiškai nesiderina su socialinės distancijos principu.
Pažymėtina, kad situaciją komplikuoja ir tai, kad šalia pagrindinių ES transporto koridorių yra didelis parkavimo aikštelių ir ypač viešbučių trūkumas, o kaip rodo mūsų įmonių patirtis, ir į esamus trečiųjų šalių vairuotojai yra ne visada priimami“, – situaciją komentavo P. Drižas.
Įžvelgė rizikų
Panašios nuomonės dėl naujai įsigaliojusių Mobilumo paketo punktų buvo ir „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Jis teigė, kad šiandien jie prasilenkia su saugumo reikalavimais, kurių rekomenduojama imtis dėl plintančio COVID-19.
„Tarkime, reikalavimas dėl kassavaitinio poilsio atlikimo viešbučiuose, moteliuose ir t.t.
Sistema tokia, kad yra problemų su viešbučių infrastruktūra, jų nėra, o maža to, kad net ten, kur jų yra, tai dabar tie viešbučių savininkai nenori rizikuoti ir stengiasi vairuotojų nepriimti dėl COVID-19.
Kitas dalykas, net jei yra surandamas koks motelis, vairuotojai negyvena po vieną ar po du. Kambariai yra po keturis, penkis vairuotojus. Tokiu atveju, jau buvo ir tarp mūsų tokių vairuotojų, kad jie atsisako miegoti ten.
Jie sako, kad geriau miegos savo vieno kambario kabinoje, nes ji yra švari. Tas priverstinis dalykas yra blogas“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiandien situaciją galima apibūdinti taip, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
M. Atroškevičius taip pat tikino, kad tendencija, jog Lietuvos vežėjai keliasi į užsienį, taip pat niekur nedingo.
„Naujausių skaičių neturiu, tačiau tas procesas nuolat juda.
Nuo pernai metų lapkričio iki šios vasaros vidurio mūsų sektoriuje sumažėjo apie 6 tūkst. vairuotojų, kurie dirba pervežimų srityje. Galima paprastai suskaičiuoti, kad vienas darbuotojas per mėnesį sumoka apie 330 Eur įvairių mokesčių valstybei.
Pas mus šiandien vidutinė senatvės pensija yra apie 370 Eur. Galima suprasti, kad vairuotojai 5 tūkst. pensininkų uždirbdavo pensiją“, – sakė jis.
Susiduria su iššūkiais
Kaip sekasi laikytis naujųjų Mobilumo paketo reikalavimų, redakcija pasiteiravo ir vienos didžiausių Lietuvos vežėjų bendrovių „Vlantana“ generalinio direktoriaus Tomo Stonio.
Jis patikino, kad įmonė, kaip ir, ko gero, visi vežėjai, šiandien susiduria su iššūkiais ir yra priversti greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
„Po Mobilumo paketo įsigaliojimo teko permąstyti ir perorientuoti kai kuriuos veiklos aspektus siekiant įgyvendinti reikalavimus, adaptuoti vairuotojų darbo organizavimo procesus prisitaikant prie Mobilumo paketo nuostatų“, – komentavo jis, tačiau taip pat pakartojo, kad šiai dienai esanti viešbučių ir apgyvendinimo infrastruktūra Europoje nėra pritaikyta nakvynei priimti visų Europos vežėjų vairuotojų.
„Juk motelių kiekis Europoje nėra toks, koks yra visų transporto kompanijų poreikis įsigaliojus Mobilumo paketo pakeitimams.
Net ir šiuo metu veikiančios apgyvendinimo įstaigos daugiausia yra pritaikytos arba verslo klasės klientams, arba turistams, tačiau vairuotojų poreikiai yra kitokie – jie nori patys ruošti maistą, jiems reikia priežiūros, kad nebūtų pažeistos viešbučio gyvenimo sąlygos. Infrastruktūra Europoje šiuo aspektu neparuošta, rizikų valdymas neįvertintas.
Nepaisant to, mes dedame visas pastangas spręsti šiems klausimams kiek kitaip.
Savo iniciatyva kuriame reikiamą infrastruktūrą vairuotojų poilsiui: nuomojame patalpas su kambariais ir visomis būtinomis priemonėmis mūsų darbuotojų gyvenimui ir poilsiui, taip pat esame sudarę sutartis su viešbučiais ir moteliais, kur apsistoja mūsų vairuotojai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie dar tik įsigaliosiančius Mobilumo paketo reikalavimus vadovas teigė, kad ne mažiau neracionalus, jo nuomone, yra ir sprendimas, jog kas 8 savaites vilkikai turės grįžti į registracijos šalį.
„Toks važinėjimas augina tuščių transporto priemonių srautus, kuro suvartojimą, didina taršą bei automobilių srautą keliuose.
Visa tai didina konkurenciją vežant krovinius į Baltijos šalis, dėl ko mažesni vežėjai praras didžiąją dalį uždarbio, tad, tikėtina, nusiris bankrotų banga“, – prognozavo jis.
Rengiasi apskųsti
Kaip antradienį skelbė BNS, šiuo metu Lietuva rengia skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl šaliai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos valstybėms nepriimtinų vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatų.
Vyriausybė šį trečiadienį pasitarime spręs dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Pritarus kreipimuisi į teismą, Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.
Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra, neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.
Teigta, kad Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.
Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.
Punktas, kuriuo remiantis vilkikai į savo registracijos šalį turės grįžti kas 8 savaites turėtų įsigalioti nuo 2022-ųjų vasario.