Toks tarybos sprendimas jau buvo įtrauktas į trečiadienį vykusio posėdžio darbotvarkę, tačiau, iširus kvorumui, balsavimas dėl jo atidėtas kitam posėdžiui. Tarybos nariai konservatorius Vidas Urbanavičius ir Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Algis Čaplikas LRT.lt tvirtino turį įtarimų, kad, perkant 150 naujų autobusų, galėjo būti bandymų iš miesto biudžeto nugvelbti 14,5 milijono eurų.
Diskusijos, kad sostinei jau verkiant reikia naujų autobusų, nes šiuo metu važinėjančių amžius siekia net ir dvidešimt metų, netyla nuo praėjusių metų vasaros.
Prieštaraujančių, kad būtina kuo skubiau atnaujinti viešąjį miesto transportą, nebuvo. Todėl „Vilniaus viešasis transportas“ ėmėsi naujų autobusų pirkimo projekto.
2016 m. lapkričio 15 d. įmonės valdyba nutarė, kad 150 naujų autobusų reikėtų įsigyti veiklos nuomos būdu aštuoneriems metams nustatant, kad preliminari tokio sandorio vertė – 55 mln. eurų.
Įžvelgė galimą vagystę
Kai miesto tarybos Paslaugų ir miesto ūkio komitetas gavo „Vilniaus viešojo transporto“ teikimą autobusams įsigyti, jo vadovui V. Urbanavičiui, priklausančiam valdančiajai miesto daugumai, kilo klausimų dėl būsimo sandorio vertės apskaičiavimo.
„Pats ėmiausi skaičiavimo ir pamačiau, kad kai kurie skaičiai tiesiog nuo lubų nukabinti. Matėsi akivaizdžios klaidos. Tuomet buvo nutarta pasamdyti nepriklausomus auditorius, kurie įvertintų autobusų pirkimo teikimą. Auditą atliko firma „Civitta“, kurios vertinimai ir skaičiavimai parodė, kad, įsigyjant autobusus išperkamosios nuomos būdu, o ne nuomos būdu, miestas sutaupytų 4,79 mln. eurų“, – aiškino V. Urbanavičius.
Jis taip pat tvirtino, kad po „Civitta“ pateiktų įvertinimų „Vilniaus viešojo transporto“ valdyba atšaukė savo ankstesnį teikimą įsigyti autobusus už 55 mln. eurų ir miesto tarybai pateikė naują savo sprendimą, kuriame autobusų įsigijimo kaštai buvo nukritę iki 40,5 mln. eurų.
„Vadinasi, skirtumas tarp pirmojo teikimo ir antrojo – 14,5 mln. eurų. Tai – milžiniška suma. Todėl miesto taryboje ir kėlėme klausimą – kas norėjo pavogti iš miesto biudžeto beveik 15 mln. eurų“? – kalbėjo V. Urbanavičius.
Kas lėmė klaidas – kvailumas ar nekompetencija?
Opozicijos atstovas A. Čaplikas, inicijavęs nepasitikėjimą „Vilniaus viešojo transporto“ vadovu G. Maželiu ir įmonės valdyba, kalbėjo dar aštriau: „Akivaizdu, kad įmonės administracija ir valdyba, turėdamos miesto valdžios palaikymą, bandė pasipinigauti.
Ne kitaip. O miesto vadovybė – arba kvailiai, arba nekompetentingi, kad nesugebėjo pastebėti, kad iš jų bandoma pavogti beveik 15 mln. eurų. Kodėl atsirado tokie autobusų įsigijimo kaštų skirtumai, pasiaiškinti su įmonės vadovais neturime galimybių, nes jie nesiteikia ateiti į miesto tarybos posėdžius ir paaiškinti.“
Prisimindamas, kaip buvo sudaroma „Vilniaus viešojo transporto“ valdyba, A. Čaplikas atkreipė dėmesį, kad jos vadovu tapo dabar jau buvęs miesto tarybos narys Arūnas Šikšta, savivaldybių rinkimuose dalyvavęs kartu su Vilnių valdančiais liberalais.
Paklaustas, kodėl vos po kelių mėnesių atsisakė miesto tarybos nario mandato ir nutarė imtis „Vilniaus viešojo transporto“ valdybos pirmininko pareigų, A. Šikšta LRT.lt atkirto: „Čia lygiai tas pats, jei manęs klaustumėte, kodėl buvau susipykęs su močiute, būdamas pirmoje klasėje. Aš nebepamenu.“
Meras nenorėjo kriaušių lyginti su obuoliais
Kai prieš dvi savaites miesto taryba vis dėlto nusprendė, kad 150 naujų autobusų geriau įsigyti išperkamosios nuomos būdu, o ne nuomotis, meras Remigijus Šimašius kalbėjo: „Dėl būdų, kaip įsigyti autobusus, buvo daug diskusijų. Lyginti obuolius su kriaušėmis ne visada išeina. Vienu atveju autobusų remonto kaštai tenka įmonei („Vilniaus viešajam transportui“ – LRT.lt), kitu – tam, iš ko įsigyjami autobusai. Todėl šie dalykai daro įtaką skaičiavimams.“
„Civitta“ ekspertai, pateikdami savo vertinimus, kaip labiau apsimoka Vilniui įsigyti naujus autobusus, pažymėjo, kad, jeigu būtų nutarta pasirinkti veiklos nuomos būdą, pasibaigus sutarčiai, nebūtų galimybės išsipirkti autobusus. Taip pat darytina prielaida, kad būtų atleidžiami iš darbo „Vilniaus viešojo transporto“ darbininkai, remontuojantys autobusus.
Jei autobusai būtų įsigyjami išperkamosios nuomos būdu, „Civitta“ išvadose nurodyta, kad, sutarčiai pasibaigus, atsirastų galimybė už likutinę 8,35 mln. eurų autobusų vertę juos įsigyti, o jų priežiūrą atliktų įmonės darbininkai.
Pažadų depolitizuoti įmones neištesėjo
Miesto vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas naujų autobusų įsigijimo istoriją pavadino „epopėja, apaugusia gandais ir politiniais vertinimais.“
„Šį sprendimą miesto taryboje svarstome jau daugiau nei du mėnesius. Galiausiai nuspręsta, kad autobusai bus įsigyjami išperkamosios nuomos būdu, nes, jeigu juos nuomotume, tai po aštuonerių metų liktume be autobusų ir autobusų parko. Beliktų jį ir autobusų maršrutus privatizuoti, o to negalime sau leisti“, – tvirtino vicemeras.
Kaltinimus, esą „Vilniaus viešojo transporto“ vadovybė galėjo turėti planų nugvelbti iš miesto 14, 5 mln. eurų, G. Paluckas vertino atsargiai: „Tų skaičiavimų, kiek vienu ar kitu autobusų įsigijimo būdu jie kainuotų, buvo įvairių. Sumų skirtumo nenorėčiau vertinti kaip galimos vagystės ar korupcijos apraiškų. Bet pasitikėjimo avansas tais skaičiavimais buvo tikrai labai didelis. Reikia tikėtis, kad ateityje tokių apsiskaičiavimų daugiau nebus.“
Vicemeras įsitikinęs, kad trinties tarp „Vilniaus viešojo transporto“ vadovybės ir miesto tarybos būtų buvę galima išvengti, jei miesto bei įmonės ir jos valdybos vadovai nebūtų tos pačios partijos – Liberalų sąjūdžio atstovai: „Todėl ir atsiranda erdvė įvairioms insinuacijoms ir politinėms interpretacijoms. O juk prasidėjus šios kadencijos miesto tarybos darbui buvo žadama, kad savivaldybei pavaldžios įmonės bus depolitizuotos.“
Tarybos narius kaltino politikavimu
Vasario 1 d. nei „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas G. Maželis, nei įmonės valdybos pirmininkas A. Šikšta miesto tarybos posėdyje, į kurio darbotvarkę buvo įtraukas klausimas dėl pasitikėjimo jais, nepasirodė.
„Nekomentuosiu tokių politikų sprendimų. Neturiu ką pasakyti“, – pareiškė G. Maželis LRT.lt po miesto tarybos posėdžio.
Jis teigė sutiksiąs pasikalbėti su miesto tarybos nariais tik apie įmonės veiklą ir jos rodiklius.
Priminus, kad beveik prieš dvi savaites LRT.lt prašė jo atsakyti į klausimus apie naujų autobusų įsigijimą, G. Maželis atkirto, kad klausimai buvę politinio pobūdžio.
Patikslinus, kad tuose klausimuose apie politiką nebuvo užsiminta, o vienas jų buvo apie tai, kodėl iš pradžių jo vadovaujama įmonė siūlė autobusus įsigyti už 55 mln. eurų, o po kurio laiko ši suma sumažėjo 14,5 mln. eurų, G. Maželis atkirto: „Neturiu laiko. Dėkui už skambutį.“
Neskubama pateikti konkurso sąlygų
Kada vilniečiai galėtų miesto gatvėse išvysti naujus autobusus? Pasak V. Urbanavičiaus, tai priklausys nuo to, kada bus paskelbtas jų įsigijimo konkursas: „Tačiau konkurso sąlygų „Vilniaus viešasis transportas“ savivaldybės komisijai pateikti kažkodėl neskuba, nors sprendimą miesto taryba dėl autobusų įsigijimo priėmė jau prieš dvi savaites.
Tose konkurso sąlygose, kurias įmonė buvo parengusi anksčiau, aiškiai matėsi, kad bandoma eliminuoti kai kuriuos didžiuosius autobusų gamintojus.“
Paprašytas patikslinti, kokiems gamintojams galimai buvo bandoma užkirsti kelią atvežti savo autobusus į Vilnių, V. Urbanavičius paminėjo transporto firmas „Man“ ir „Mercedes Benz“: „Ankstesnėse konkurso sąlygose buvo nurodyti tam tikri variklių parametrai ir tai, kad, pavyzdžiui, priekiniai autobusų langai negali būti perskirti į dvi dalis.
Buvo ir dar kai kurių įdomių detalių. Kai šie dalykai iškilo viešumon, klausimas dėl autobusų pirkimo stalčiuose gulėjo iki praėjusių metų rugsėjo. Ir staiga buvo nuspręsta autobusus nuomoti, bet, kilus triukšmui, kad nuomotis – per brangu, pasirinkta išperkamoji nuoma.“
Kodėl savivaldybės komisijai nepateikiamos autobusų įsigijimo konkurso sąlygos, G. Maželis atsakyti taip pat nepanoro.
Jei viskas vyktų labai sklandžiai, tai, pasak V. Urbanavičiaus, nauji autobusai sostinės gatvėse pasirodytų ne anksčiau nei prieš kitus savivaldybių tarybų rinkimus, 2019 m. pavasarį, nes vien 150 autobusų gamyba gali užtrukti apie devynis mėnesius.