Kelininkai neigia kelių kokybės audito rezultatus

Šiandien vykusios spaudos konferencijos metu pristatyti kelių kokybės „audito“ rezultatai. Nors ministras Rokas Masiulis teigė, jog 90 proc. tirtų kelių rasta defektų, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas tvirtina, kad šis auditas ne tik vykdytas neskaidriai, bet ir skirtas pridengti įstatymams prieštaraujantiems Susisiekimo ministerijos veiksmams, rašoma pranešime spaudai.

Asociacijos turimais duomenimis, audito metu keliai buvo skenuojami radariniu skeneriu, kuris detaliai parodo visos kelio dangos storį. Radus vieną nedidelę vietą, kur danga plonesnė, nepaisant to, kad kompleksiškai visas kelias viršija arba atitinka reglamento reikalavimus, buvo paimamas mėginys ir teigiama, jog visas kelias yra brokuotas.

„Nepaisant skambių spaudos konferencijų, per pusantrų metų nei vieno mūsų asociacijos nario nebuvo paprašyta ištaisyti neva rastus defektus. Dabar sužinojome, kad net 18 kelių neturėjo būti priimti, tačiau ir vėl pirma pradedama kalbėti viešai, o ne dirbti su rangovais“, – pranešime cituojamas R. Gradauskas.

Teigiama, kad Ministerijos vykdomo audito metu buvo ištirti 33 2014–2017 metais rekonstruoti keliai, tačiau tiriamų objektų sąrašas nuo visuomenės ir rangovų buvo kruopščiai slepiamas.

„Susidaro įspūdis, kad vienintelis ministerijos tikslas buvo sugriauti kelių sektoriaus privačių įmonių reputaciją ir sukurti įspūdį, jog Lietuvoje nėra kokybiškų paslaugų teikėjų, tad jų reikia ieškoti užsienyje ar steigti naujus“, – konstatavo asociacijos vadovas.

Asociacija „Lietuvos keliai“ taip pat atkreipia dėmesį, kad po ministerijos įvykdytos kelių priežiūros reformos buvo sukurta įmonė „Kelių priežiūra“, kuriai, pažeidžiant vidaus pirkimų draudimą, patikėta darbų už 80 mln. eurų.

„Ši įmonė pradeda dalyvauti ir kelių tiesimo, ir rekonstrukcijos konkursuose, kurie šiemet vykdomi kaip niekada lėtai. Per pirmą pusmetį buvo panaudota tik ketvirtadalis Kelių plėtros ir priežiūros fondo lėšų. Dėl to jau ėmėmės tam tikrų teisinių veiksmų Briuselyje, nes dabartinė situacija prieštarauja viešajam interesui turėti modernią ir gerai prižiūrimą kelių infrastruktūrą bei civilizuotai funkcionuojančią paslaugų rinką“, – piktinosi R. Gradauskas.

Anot jo, šiuo metu situacija yra labai prasta: „Lietuvos keliai nėra tinkamai vystomi ir prižiūrimi, infrastruktūra degraduoja, kelininkų įmonėse darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo maždaug 9000 iki 6000. Kenčia tiek Lietuvos ekonomika ir verslai, tiek visos Lietuvos žmonės, kurie iš savo kišenės dengia kylančias logistikos sąnaudas, leidžia laiką spūstyse ir važinėja nesaugiais keliais.“