Teigiama, kad dėl to per metus 5 proc. naujai nuperkamų benzininių ir dyzelinių automobilių bus pakeisti į nulinės emisijos.
Mokestis taip pat sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – nuo 2021 iki 2030 metų suminis efektas gali siekti 2671,2 tūkst. tonų anglies dvideginio (CO2) ekvivalento.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, jog to reikia, kad ir kaip tai skausmingai beskambėtų.
„Kitaip savo planų neįvykdysime“, – pirmadienį laidoje „Delfi 11“ sakė jis.
Seimo narys pridūrė, kad transporto srityje išmetimai didėja, o ne mažėja, kaip turėtų būti.
„Kitas dalykas – gyventojai turi būti skatinami įsigyti elektromobilius. Turi būti tinklas“, – dėstė V. Poderys.
Apie tai, kad transporto sektorius Lietuvoje kelia didelių iššūkių sakė ir aplinkos viceministras Marius Narmontas.
„Nuo 2005 metų šis sektorius labai augo. Tai reiškia, kad kuro suvartojimas yra labai išaugęs. Jei kitiems sektoriams turime 9 proc. tikslą dėl ŠESD, tai transporte yra vos ne 40 proc.
Ši tendencija yra visoje Europos Sąjungoje. Nėra panacėjos, su viena priemone neišspręsime. Labai svarbūs ir elgsenos pokyčiai“, – sakė jis.
M. Narmontas teigė, kad dar reiktų įgyvendinti darnaus judumo planus, kurie yra parengti 18 miestų Lietuvoje.
„Turime ir skatinimo priemonių. Pavyzdžiui, kai už sunaikintą automobilį yra 1 tūkst. eurų išmoka kitam automobiliui įsigyti. Taip pat planuojame elektromobiliams paskatas. Čia svarbus ir tinklas“, – sakė jis.
Kaip žinia, nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigalioja motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. Mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojamų degalų rūšies (dyzelinas, benzinas, dujos) ir išmetamo anglies dvideginio kiekio (gramai per kilometrą). Jis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų.