„Geriausias variantas yra žaliasis koridorius – iš Ukrainos ant tos pačios vėžės, per Baltarusiją. Be to koridoriaus tik minimaliai galėtume perkrauti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Štumbergas.
Anksčiau susisiekimo ministras Marius Skuodis minėjo, jog šis kelias neįmanomas, nes dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą šios valstybės pasienyje su Ukraina apgadintas geležinkelis. Tačiau V. Štumbergo teigimu, ši aplinkybė gali nesutrukdyti.
„Kaip sako patys ukrainiečiai, apgadinimai nėra rimti, per savaitę galima sutvarkyti. Geležinkelis nesusprogdintas, tik apgadintas. Mums sunku pasakyti, mes to nematome“, – kalbėjo V. Štumbergas.
„Klasco“ vadovo teigimu, svarstyta vežti konteineriais geležinkeliu arba vilkikais, tačiau logistiškai tai būtų sudėtingiau ir ne taip patrauklu ekonomiškai.
Anot V. Štumbergo, vien „Klasco“ galėtų perkrauti apie milijoną toną grūdų iš Ukrainos.
„Mes su ukrainiečiais kalbamės, vien tik „Klasco“ galėtų paimti milijoną toną. Didžiausias klausimas – kaip atsivežti grūdus, dirbame su „Lietuvos geležinkeliais“ ir su Lenkijos geležinkeliais, Lietuvos variantas yra optimistiškesnis“, – sakė V. Štumbergas.
Anot jo, iš Ukrainos į Klaipėdą geriausiu atveju galėtų atvykti vienas traukinys per parą, o „Panamax“ tipo laivas būtų pakraunamas per 30-35 dienas.
Praėjusią savaitę į Ukrainą išvyko bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys, kuris iš Ukrainos per Lenkiją iki Kauno atveš įvairių prekių konteineriuose. Jei maršrutas pasiteisins, vėliau juo bus gabenami grūdai.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sakė, kad, be „Klasco“, Klaipėdos uoste grūdus galėtų krauti ir kitos kompanijos – „Bega“, „Kaminera“, „Vakarų krova“, Malkų įlankos terminalas.
Pasak „Klasco“ vadovo, ukrainiečiai išreiškė norą per Klaipėdą gabenti ir kitus krovinius, pavyzdžiui, metalo gaminius.
„Ukraina prašo ir kitą produkciją išvežti, jie turi labai daug metalurgijos gaminių, ruošinių, vamzdžių, prašo Klaipėdos uosto padėti atsikrauti. Bet reikia žinoti, kaip juos atvežti iki čia“, – sakė V. Štumbergas.