Seimas gegužę pritarė, kad dabartinis 372 eurų dyzelino akcizas nuo kitų metų didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025-ųjų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Vežėjų atstovai sako, kad dyzelino kainų šuolis didins jų veikos kaštus, o tai atsilieps tiek galutinėms vartojimo prekių kainoms, tiek eksportuojančių Lietuvos verslų konkurencingumui.
Lietuvos vežėjų sąjunga siūlo sekti kai kuriomis Europos šalimis, kurios yra pasinaudojusios Europos sąjungos teisėje numatyta galimybe profesionaliems vežėjams grąžinti dalį sumokėto akcizo, viršijančio nustatytą ES nustatytą minimumą.
Tokią verslo skatinimo priemonę taiko septynios Europos valstybės – Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Ispanija ir Slovėnija. Grąžinamo akcizo dydis už vieną litrą dyzelino svyruoja nuo 2 centų Kroatijoje iki 21 cento Italijoje.
ES nustatytas minimalus dyzelino akcizas šiuo metu siekia 330 eurų, tai reiškia, kad maksimaliai vežėjams šiuo metu galėtų būti grąžinami 4 centai, nuo kitų metų – 13 centų, o nuo 2025 m. – 17 centų už kiekvieną Lietuvoje įsigyto dyzelino litrą.
Atsilieps vartojimo prekių kainoms
Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius sako, kad pritaikius tokią priemonę, valstybės biudžeto pajamos nebūtinai sumažėtų, nes mūsų šalyje būtų parduodama daugiau degalų. Pasak jo, didindama akcizus ir jų nekompensuodama valstybė mokesčių kaip tik surinks mažiau, nes verslas degalus tiesiog pilsis tose šalyse, kuriose jie pigesni.
Be to, S. Žilius pažymi, kad valstybė galėtų nustatyti tvarką, pagal kurią kompensuojama akcizų dalis galėtų būti lengvai keičiama, atsižvelgiant į degalų kainas kaimyninėse valstybėse.
„Jei mes padarytume sistemą, kai stebime aplinkines šalis ir matome, kad sąlygos jose keičiasi, grąžinamo akcizo dydi galėtume visada reguliuoti ir taip didinti šalies konkurencingumą. Tiek vietos, tiek tarptautinius vežėjus tokiu būdu priverstume kurą piltis Lietuvoje“, – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, brangesnis dyzelinas Lietuvoje atsilieps ir visoms galutinėms kainoms, taip pat lems didesnius Lietuvos eksportuojančio verslo kaštus.
„Tai mažina paskatas vilkikus registruoti Lietuvoje, juos čia grąžinti. Ir tai liečia jau ne tik transportą, bet visą mūsų ekonomiką, mūsų pramonės konkurencingumą“, – aiškina S. Žilius.
Įmanoma atrasti pusiausvyrą
Ekonomistas Marius Dubnikovas Delfi sako, kad vežėjų siūloma priemonė galėtų būti svarstoma, tik reikėtų skaičiuoti, ar didesni degalų pardavimai atsvertų biudžeto praradimus dėl kompensuojamos akcizo dalies.
„Toks mechanizmas galbūt padidintų Lietuvoje parduodamų degalų kiekį. Mes konkuruojame su aplinkinėmis valstybėmis, ypatingai Lenkija, ir jei susidaro didesnis degalų kainų skirtumas, natūralu, kad dyzelinas yra pilamas už sienos“, – teigia M. Dubnikovas.
Pasak jo, degalus perkantys vežėjai sumoka labai daug akcizo, todėl tokia priemonė tikrai padėtų konkuruoti.
„Tik reikia atlikti skaičiavimus su dviem kintamaisiais – kokie būtų biudžeto praradimai ir kiek būtų papildomai surinkta mokesčių. Manau, kad pusiausvyrą tikrai galima surasti“, – vertina ekonomistas.
Susiekimo ministerija nurodo, kad yra pasirengusi diskutuoti dėl vežėjų pasiūlymo, tačiau mokesčių didinimo ar kompensacijų klausimai turėtų būti įvertinti per platesnę finansų prizmę ir bendrame valstybės biudžeto ir žaliojo kurso skatinimo kontekste.
„Svarbu, kad siūlymai būtų suderinami su valstybės siekiu įgyvendinti su klimato neutralumo ir transporto sektoriuje išmetamų dujų mažinimu susijusius prioritetus. Tai yra gerokai platesnis klausimas“, – teigia Susisiekimo ministerija.
Įžvelgia paskatas piktnaudžiauti
Tačiau Finansų ministerija leidžia suprasti, kad vežėjų siūlymui nelemta tapti realybe. Visų pirma, tokia priemonė neatitiktų Žaliojo kurso tikslų, be to, įžvelgiamos ir galimos paskatos piktnaudžiauti.
„Siūlymas vežėjams grąžinti dalį akcizų už degalus neatitiktų ES žaliojo kurso ir Lietuvos valstybės subsidijų iškastiniam kurui mažinimo politikos krypčių, taip pat tarptautinių organizacijų teikiamų rekomendacijų siekti perėjimo prie anglies neutralumo ir iškastinio kuro naudojimo mažinimo“, – Delfi teigia Finansų ministerija.
Ji taip pat pažymi, kad Lietuvoje dyzeliniams degalams taikomi akcizai ir taip yra vieni mažiausių ES, be to, grąžinant dalį akcizų, būtų netenkama valstybės biudžeto pajamų.
„Taip pat tokia akcizų lengvata galimai sudarytų paskatas piktnaudžiauti panaudojant tokius degalus nekomerciniams tikslams, pavyzdžiui, asmeniniuose automobiliuose. Taip pat ji sudarytų sąlygas vienai energiją intensyviai naudojančiai ekonominei (vežėjų) veiklai įsigyti energijos išteklius pigiau, palyginti su kitomis veiklomis, pavyzdžiui, prekių pervežimui lengvesnėmis transporto priemonėmis.
Atsižvelgiant į tai ir laikantis nuoseklios mokestinės politikos, netikslinga būtų nustatyti siūlomas papildomas akcizų lengvatas iškastiniam kurui“, – nurodo Finansų ministerija.