Nelieka norinčių vairuoti
Matydamas tokius ketinimus, pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) trečią vietą užimantis transporto sektorius įspėja: vežėjams likus be vairuotojų iš trečiųjų šalių, pasekmes pajustų visa Lietuvos ekonomika.
Kaip teigė daugiau kaip šešis šimtus Lietuvos vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šių metų liepą įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymui galimybės Lietuvoje įdarbinti specialistus iš trečiųjų šalių tapo sudėtingesnės.
Nepaisant to, kai kurie politikai siūlo dar labiau griežtinti įstatymus, kurie gerokai apsunkintų ekonominių migrantų iš trečiųjų šalių patekimą į mūsų šalį.
Jau dabar Lietuvoje labai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Jei neliks galimybės įdarbinti atvykusiųjų iš trečiųjų šalių, anot Z. Buivydo, šalies pervežimo įmonių laukia milžiniški iššūkiai.
Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, didelė dalis lietuvių vairuotojų pradėjo dirbti Vakarų Europos vežėjų kompanijose, o Lietuvos vežėjų parkas sparčiai pradėjo augti.
„Mūsų parkas yra vienas naujausių Europoje, jeigu skaičiuotume transporto priemones ir jų amžių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Tačiau Lietuvoje nėra, kas ruošia profesionalius vairuotojus. Neberandame jaunų žmonių, kurie norėtų dirbti šį darbą. Tai gerai apmokamas, bet ne pats lengviausias darbas. Kaip anksčiau visi norėdavo tapti lakūnais ar kosmonautais, taip dabar – informacinių technologijų specialistais“, – pastebi „Linavos“ generalinis sekretorius.
Akys į vidurinę Aziją
Pritrūkus savos darbo jėgos, Lietuvos vežėjų akys nukrypo į trečiųjų šalių rinkas – didžioji dalis vairuotojų atvykdavo iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Prasidėjus karui Ukrainoje, dalis jos piliečių vairuotojų grįžo ginti tėvynės. Dėl nacionalinio saugumo dideliam būriui vairuotojų iš Rusijos ir Baltarusijos nebepratęsiami leidimai laikinai gyventi mūsų šalyje.
Susiklosčius tokiai situacijai, šalies transporto sektorius darbuotojų ėmėsi ieškoti vidurinės Azijos šalyse – Kazachstane, Uzbekistane, Turkmėnistane bei kitur.
„Bet ir čia nemažai sunkumų: darbo vizos panaikintos, išduodami leidimai tik laikinai gyventi mūsų šalyje, bet jų išdavimo tvarka labai sugriežtinta. Atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių tapo gerokai sudėtingiau, o ir atsivežus tenka į juos nemažai investuoti, kad šie galėtų dirbti Europos rinkoje“, – kalbėjo Z. Buivydas.
Ne paslaptis, anot pašnekovo, kad tokie darbuotojai, perpratę darbo Europoje subtilybes, dažnai perviliojami kitų vežėjų.
Pašto dėžutės
Dar viena opi problema – laikino įdarbinimo įmonės, kurios į Lietuvą atvykusius vairuotojus iš trečiųjų šalių pernuomoja užsienio kompanijoms. Vežėjai tokias vairuotojų nuomos kompanijas vadina „pašto dėžutėmis“, mat darbuotojams jos tik suteikia adresą.
Oficialiai į Lietuvą dirbti atvyksta pakankamai didelis skaičius vairuotojų, bet iš tiesų nemaža dalis jų dirba Vakarų Europos valstybių kompanijose.
„Tai yra pilkoji zona. Vadinamos „pašto dėžutės“ kenkia ne tik mūsų vežėjams, bet ir pačiai šaliai. Jei tokia „pašto dėžutė“ bankrutuoja ar toliau nebetęsia savo veiklos, tam tikras išmokas be darbo likusiems vairuotojams turi išmokėti mūsų valstybė“, – pastebi Z. Buivydas.
Mato nesąžiningą konkurenciją
Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuvos vežėjai – Mobilumo paketas, kuriuo įteisinti verslo suvaržymai Europos Sąjungos naujokėms. Europos teisingumo teismas jau artimiausiu metu žada skelbti sprendimą, kuriuo turėtų būti koreguojama tvarka, sudaranti skirtingas konkurencines sąlygas.
„Tai yra neoprotekcionizmas, toks įrankis nebuvo numatytas nei Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, nei kitose sutartyse. Mobilumo paketas buvo naudingas tik ES senbuvėms“, – atkreipia dėmesį Z. Buivydas. Pavyzdžiui, vienas iš tokių reikalavimų – sugrąžinti transporto priemones į registracijos šalį kas aštuonias savaites. Vilkiko be krovinio priverstinė kelionė į Lietuvą ne tik neša didžiulius nuostolius įmonei, bet, pabrėžia „Linavos“ atstovas, visiškai nedera su ES pasirinktu žaliuoju kursu.
Absurdišku Z. Buivydas vadina ir reikalavimą užtikrinti, kad vairuotojai ilsėtųsi viešbučiuose. Pašnekovas neslepia, kad tokia sąlyga sunkiai įgyvendinama, mat saugomų aikštelių Europoje – tik labai mažas procentas. Be priežiūros paliktas nesaugomas krovinys labai greitai gali tapti ilgapirščių grobiu. Tačiau vežėjai spaudžiami į kampą: baudos už reikalavimų nesilaikymą siekia nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Reikia suprasti, kad tolimųjų reisų vairuotojai šį darbą renkasi norėdami užsidirbti, jie nori ilsėtis ne viešbučio lovoje, o atidirbus kadenciją savo namuose. Labai tikimės, kad absurdiški reikalavimai vežėjams, dėl kurių jie patiria didžiulių nuostolių, bus panaikinti“, – kalbėjo „Linavos“ atstovas.
Traiško įstatymų girnos Transporto sektorius dažniau nei kiti susiduria ir su iššūkiais finansų institucijose. Pasak Z. Buivydo, bankai, remdamiesi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, labai dažnai net neinformuoja vežėjų apie sustabdytus mokėjimus ar pareikalauja net perteklinių įrodymų, iš kur į sąskaitą įplaukę pinigai.
„Užšaldžius“ įmonės pinigus, kyla problemų dėl atsiskaitymų su darbuotojais ir partneriais, negalima laiku sumokėti mokesčių ar draudimų ir kt. „Iš dalies mes suprantame, kad bankai dirba savo darbą, bet ir vežėjų darbas stringa, kuomet jų sąskaitas turėję pasiekti pinigai kažkur „pakimba“, – teigė Z. Buivydas.
Lietuvos vežėjai pasigenda ir kitų institucijų geranoriškumo ir pagalbos. Laimei, anot pašnekovo, kartu bandoma ieškoti problemų sprendimo būdų. „Pavyzdžiui, iš Amerikos atkeliauja kroviniai, kurie sulaikomi muitinėje. Iš kur vežėjui žinoti, kad tą krovinį vežant į Kazachstaną iš 700 gavėjų kokiems dviem yra taikomos sankcijos? Kaip vežėjui tai išsiaiškinti? Mes ne taip seniai grįžome iš Uzbekistano. Ten yra toks posakis, kad verslas kaip vanduo – visuomet ieško ir randa išeitį. Tikrai esame dėkingi visoms institucijoms, ypač Migracijos departamentui ir jo vadovei Evelinai Gudzinskaitei , kurie įsigilina į mūsų pastabas ir pasiūlymus, kartu ieškome problemų sprendimo būdų“, – sakė Z. Buivydas.
„LINAVA“ aktyviai bendrauja su valdžios institucijomis bei savo nariais, siekiant padėti spręsti šiems kylančias problemas. Kiekvienas mūsų narys žino, kad dėl jam kylančių bėdų jis visada gali kreiptis į mus ir mes drauge ieškosime būtų, kaip jas išspręsti. Tik konstruktyviu pokalbiu mes galime pasirūpinti šviesesne Lietuvos logistikos ir transporto sektoriaus ateitimi.“