Kaip informuoja grupės įmonės „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė, nuo trečiadienio įvedami nauji apraiškų derinimo procesai, pagal kuriuos ateityje iš klientų bus reikalaujama daug daugiau informacijos apie krovinį ir jo kilmę.
„Tai labai stipriai išplės mūsų patikrinimų apimtį ir esame pasiruošę tai intensyviai vykdyti. Nežadame daryti kažkokių nuolaidų, ir klientai kurie nepateiks dokumentų ar pateiks nepilnus dokumentus paraiškų derinimo procese dalyvauti negalės“, – trečiadienį Kenos geležinkelio stotyje žurnalistams sakė ji.
„Jeigu tokios paraiškos vežimams ir bus pateikiamos, jos bus atmetamos“, – pažymėjo ji.
Draudimas įsileisti krovinius į Lietuvą, jei reikalaujamų duomenų vežėjai nepateiks, E. Šimės manymu, padės identifikuoti daugiau atvejų apeiti sankcijas.
„Nežadame daryti kažkokių nuolaidų, ir klientai kurie nepateiks dokumentų ar pateiks nepilnus dokumentus paraiškų derinimo procese dalyvauti negalės. O jeigu tokios paraiškos vežimams ir bus pateikiamos, jos bus atmetamos. (...) Tie duomenys, tikimės, padės išgryninti, pastebėti daugiau atvejų kuriais galbūt yra bandoma apeiti sankcijas“, – tvirtino ji.
LTG vadovas: turime gerus specialistus ir sistemas, kurie padeda užfiksuoti bandymus apeiti sankcijas
Pasak LTG generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, mėginimus apeiti sankcijas grupė laiko rimta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl ji dės „daug pastangų“, kad tokie bandymai būtų užkardyti.
Anot E. Lazausko, visų pirma LTG bendradarbiauja su muitine ir kitomis prekių judėjimą kontroliuojančios institucijomis, Susisiekimo ministerija.
LTG vadovo teigimu, pati įmonė turi daug duomenų apie planuojamus vežti krovinius.
„Turime vidinius algoritmus, pagal kuriuos skaičiuojame tikimybę, kad bus vežami sankcionuoti produktai. Turime gerus specialistus ir sistemas, kurie mums padeda tuos dalykus užfiksuoti. Taip pat gauname informaciją ir iš visuomenininkų, jie padeda informaciją surinkti“, – Kenos geležinkelio stotyje žurnalistams sakė E. Lazauskas.
Jis informavo, kad LTG šiemet du kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir perdavė informaciją apie galimus verslo įmonių mėginimus apeiti europinių sankcijų kontrolę.
„Turime aiškių įtarimų, kad buvo bandoma apeiti sankcijas“, – pabrėžė LTG generalinis direktorius.
Pasak E. Lazausko, su panašiais bandymais apeiti Baltarusijai taikomas sankcijas susiduria ir Latvija, su kurios atstovais konsultuojamasi.
Taip pat žadama stiprinti vidines įmonės procedūras, darbuotojų kompetencijas.
„Matydami pokyčius elgsenoje tų, kurie nori apeiti sankcijas, koreguojame vidines procedūras, kad žmonės žinotų kaip atitinkamai elgtis vienu ar kitu atveju. Taip pat tvirtinamės naujas politikas, koreguojame jas tam, kad galėtume tinkamai ir laiku pastebėti visas tas grėsmes“, – aiškino E. Lazauskas.
Jis pažymėjo, kad įmonė netoleruos rizikingų klientų, kurie galimai mėgintų apeidinėti Baltarusijos subjektams įvestas sankcijas.
„LTG nereikalingi pinigai bet kokia kaina. Vežame ir dirbame su tais klientais, kurie sąžiningi, nebando apeiti sankcijų. Nenorime toleruoti jokių rizikingų klientų. (...) Suprantame, kad Lietuvos saugumo politika yra aukščiau nei verslo siektinas pelnas“, – kalbėjo LTG vadovas.
E. Šimė: krovinių srautas iš Baltarusijos 2022 metais susitraukė 62 proc.
Pasak E. Šimės direktorės, krovinių srautas iš Baltarusijos per 2022 metus susitraukė 62 proc., iš 3,53 mln. tonų 2021 metais į 1,34 mln. tonų 2022 metais. Tai nulėmė tarptautinių sankcijos ir dalies klientų savarankiškai priimti sprendimai nebegabenti krovinių iš šių šalių.
„Per 2022 metus, krovinių srautas iš Baltarusijos sumažėjo 62 proc. Tai sudaro 2,2 milijono tonų. Ir šis sumažėjimas yra įvykęs dėl pritaikytų tarptautinių sankcijų, bei kai kurių mūsų partnerių klientų pasirinkimo nebedirbti su Baltarusiškais partneriais“, – teigė E. Šimė.
„LTG Cargo“ generalinės direktorės teigimu, 2023 metais, dėl įtarimų bandymu apeiti sankcijas. buvo atmesta 9 proc. paraiškų gabenti krovinius iš Baltarusijos ir neįleisti 453 vagonai.
„Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame pagavę 3700 paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos. Iš šio skaičiaus, 9 proc. buvo atmesti įtarus sankcijų apėjimo atvejus“, – minėjo ji.
„Į Lietuvos teritoriją per pirmus du mėnesius neįleidome 453 vagonų, lygiai taip pat identifikavę, kad tai yra bandymas apeiti sankcijas“, – pridūrė ji.
Galiausiai ji paminėjo, kad sankcijų apėjime pagrindiniai kroviniai yra mediena, metalas, trąšos ir anglis. Remiantis „LTG Cargo“ duomenimis, per 2022 metus šių krovinių gabenimo mastai sumažėję iki 90 proc.
„Pagrindiniai kroviniai, kuriu vežime bandoma apeiti sankcijas, tai yra mediena, tai yra metalo gaminiai, trąšos ir anglis“, – sakė ji.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais, atlieka 2023 metų sausio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant trąšas, pagamintas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Grodno Azot“.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Atliekamo tyrimo metu sulaikyta daugiau nei 3 tūkst. tonų geležinkeliu gabentų azoto trąšų – karbamido, kurio vertė viršija 2 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos trijose Lietuvos miestuose esančiose įmonėse, kurios, kaip įtariama, galėjo dalyvauti „šešėlinėse“ schemose apeinant tarptautines sankcijas. Ikiteisminiame tyrime sulaikyti du asmenys, kurie įtariami dalyvavę padarant tiriamus nusikaltimus.