„Lietuvos keliai“ apie 2023 m. biudžetą: valstybė turės nuspręsti, kurių susisiekimo prioritetų atsisakyti

Antradienį Seimui priėmus 2023 m. valstybės biudžeto įstatymą, šalies kelių sektoriaus verslo ir mokslo įmones vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ teigia, kad tokio lygio finansavimą reikia vertinti kaip krizinį, nes, atsižvelgus į infliaciją, realios valstybės investicijos kelių infrastruktūrai palaikyti ir jos plėtrai mažėja. 2023 m. patvirtintas toks pat biudžetas kaip 2022 m., o metinės infliacijos lygis šalyje yra apie 22 proc., teigiama „Lietuvos kelių“ pranešime.

„Suprantame, kad karo Ukrainoje, lėtėjančios ekonomikos ir energetikos krizės kontekste valstybė turėjo pasirinkti iš to, kas svarbiausia ir skubiausia. Akivaizdu, kad visuomenės interesas saugiai naudotis keliais šiandien nėra tarp valstybės prioritetų“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Anot jo, ateinančių metų kelių sektoriaus finansavimas, palyginti su iš automobilių degalų akcizo surenkama mokesčių suma, kuri, prognozuojama, sudarys apie 1,2 mlrd. eurų, pasiekė rekordines žemumas ir sudarys tik apie 45 proc.

„Finansavimo keliams mažinimo tendencija, palyginti su iš akcizo surenkamais mokesčiais, tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, o tokios politikos rezultatas – nudėvėti keliai ir lėtai judantys strateginiai projektai, tokie kaip kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija ar „Via Balticos“ statybos“, – vertina asociacijos vadovas.

„Valstybės susisiekimo strategijos formuotojai ir įgyvendintojai ateinančiais metais turės nuspręsti, kam 2023 m. neskirti lėšų, ar tai būtų strateginiai objektai, žvyrkelių asfaltavimas ar kelių remonto darbai“, – pridūrė jis.

Asociacijos nariai viliasi, kad rekordiškai mažas ir visuomenės intereso neatitinkantis biudžetas yra tik kitų metų reiškinys, o planuojant vėlesnius finansinius metus bus atsižvelgta į kritiškai blogėjančią šalies kelių būklę.

Kaip konstatuoja Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, kelių infrastruktūros padėtis yra bloga ir toliau prastėja. Šiuo metu jau apie 40 proc. tinklo kelių kokybė nebeatitinka nustatytų normų, šalyje turime daugiau nei 70 blogos būklės tiltų ir viadukų.

Asociacijos vertinimu, poreikių neatitinkantis finansavimas kelių infrastruktūrai palaikyti ir jos plėtrai turi aibę neigiamų padarinių: ateityje smarkiai išaugs investicijų poreikis, nes ten, kur dabar reikia paprastojo remonto, neatlikus darbų, vėliau reikės kapitalinių, kartu ir daug brangesnių, darbų. Negerės ir kelių saugumo situacija, prasta infrastruktūra nepadės siekti 0 žūčių keliuose vizijos, prasti keliai trukdys mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.