R. Gradauskas sakė dar nematęs Susisiekimo ministerijos ketvirtadienį pristatyto valstybinių kelių audito išvados, bet klausęsis susisiekimo ministro spaudos konferencijos.
„Vertinu taip, kaip ir buvo pristatyta - kad yra tam tikrų trūkumų, yra situacija nagrinėtina, gerai, kad ji yra nagrinėjama. Tik tai galėtų būti daroma operatyviau. Vis tik pusantrų metų nagrinėti yra per ilgai“, - sakė R. Gradauskas.
Jo teigimu, keista ir tai, kad audituoti pasirinkti 33 keliai, nors objektų per trejų metų laikotarpį esą atiduota per 700.
„33, manau, buvo parinkti tie, kurie turėjo įtarimo, kad juose gali būti kažkas netvarkoj. Tai, jeigu iš tokių parinktų keturi yra geri, tai jau rezultatas nėra blogas“ - teigė asociacijos vadovas.
R. Gradausko teigimu, naudojamos medžiagos ir normatyvai keičiasi, reikalingas nuolatinis rangovų ir užsakovų bendravimas, bet šiuo atveju esą su asociacija ministerija nebendrauja.
„Tikrai norime žinoti, kuo netenkiname užsakovo reikalavimų. Mes, rangovai, taip pat sutinkame, kad sistema yra ydinga ir negera. Darbai stovi, eismas vyksta, darbams padaroma daug žalos. Projektavimo kokybė tikrai yra labai žema. Darbus perkam pagal žemiausią kainą, konkurencija žvėriška“, - sakė R. Gradauskas.
Jo teigimu, neatmestina, kad įmonės, iš kurių bus reikalaujama atsakomybės, gali pasirinkti teisminį kelią.
Kaip ELTA jau skelbė, Susisiekimo ministerijos inicijuotas valstybinės reikšmės kelių auditas parodė, kad be defektų - tik 4 iš audituotų 33 kelių, taip pat atskleistas piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastas. Anot audito išvadų, iššvaistyta 16 mln. eurų.
Pradiniam tikrinimo etapui buvo atrinkti 33 naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių projektai, įgyvendinti įvairiuose šalies regionuose.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
Nustatyta, kad 29 iš 33 audituotų kelių - nekokybiški.
Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus, teigiama išvadose.
Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė - 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
Ministro Roko Masiulio teigimu, iš rangovų bus reikalaujama visų kelių atstatymo, o naujam Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovui bus pavesta išsiaiškinti, kodėl darbai, kurie iš esmės negalėjo būti priimti dėl padarytų pažeidimų, buvo priimti.
Pasak ministro, jeigu rangovai kelių netaisys, bus pasirinktas teisminis kelias.
Ekspertų išvadose teigiama, kad audituoti keliai su defektais žymiai greičiau degraduoja, trūkinėja.
Įmonės rangovės, kurias palietė auditas, yra: dalis „Kamestos“, „Panevėžio kelių“, „Kauno tiltų“, „Paramos“, „Alkestos“, „Eurovia Lietuvos“, „Taurakelio“, „Žemaitijos kelių“, „Šiaulių plento“, „Lemminkainen Lietuvos“, „Fegdos“ darbų turėjo būti nepriimti, dalis šių įmonių, taip pat „Kauno kelių“, „Hidrostatybos“, „Žemkasos“, „Šilutės automobilių kelių“, „Plungos lagūnos“ darbų - su pažeidimais.