Kaip „Delfi“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, viena vertus, vairuotojai nuogąstauja dėl koronaviruso grėsmės. Kita vertus, vairuotojus ginanti asociacija juos informuoja apie būtinas higienos sąlygas.
„Remdamiesi tarptautiniais dokumentais informuojame, kad svarbiausia nepanikuoti, o blaiviai mąstyti, stebėti, kokia yra naujausia informacija“, – sako jis.
Anot jo, jeigu šalyje paskelbtas karantinas, taip bet kokiu atveju į ją vairuotojai neįvažiuos. Antras dalykas, kuris akcentuojamas vairuotojams, – asmeninė priežiūra.
„Mes negalime sakyti, kad negalima važiuoti į Italiją. Vienas dalykas, tai yra pareiga atlikti darbą. Antras dalykas, jei jie norėtų kažko atsisakyti, turėtų tai pagrįsti dokumentais.
Esminis dalykas, į ką mes atkreipiame dėmesį, – asmeninė higiena, t. y. kad šiuo laikotarpiu darbuotojai nesisveikintų rankomis, išlaikytų atstumą ir saugotųsi“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
A. Cuzanauskas „Delfi“ teigia kol kas negirdėjęs, kad vežėjai imtųsi papildomų saugos priemonių vairuotojams. „Viena įmonė buvo minėjusi, kad siunčia žinutes ir informuoja darbuotojus, o visą kitą stengiamės mes patys daryti per savo interneto svetaines ir kitas susisiekimo priemones, kurias turime“, – pažymi jis.
Pašnekovas tikina kol kas nežinantis atvejų, kad vežėjai atšauktų savo reisus į koronaviruso paliestas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją.
„Darbuotojai praleidžia didžiąją laiko dalį kabinose, tai tampa vos ne pliusas, nes vairuotojai izoliuojasi patys save ir taip esą apsisaugo. Bet konkrečiai, kad kas nors kalbėtų, kad atšaukia reisus arba neleidžia, taip nėra“, – apie tai, ką vežėjai kalba apie savo planus dėl koronaviruso, komentuoja A. Cuzanauskas.
„Verslas nežiūri emocinio pagrindo, stengiasi nepanikuoti, nes verslas yra verslas. Jie stengiasi užtikrinti krovinių gabenimą, nes tai labai atsilieptų bendrai rinkai. Buvo kalba apie uždraudimą keliauti iš ES į JAV, bet iškart buvo pataisyta, kad kroviniai keliaus toliau kaip keliavę, nes būtiniausios prekės turi pasiekti vartotoją“, – pažymi vairuotojus ginančios asociacijos vadovas.
Dirba įprastu režimu, vairuotojai ramūs
Transporto įmonės „Ortima“, valdančios daugiau nei 100 vilkikų, vadovas Marjan Svirko „Delfi“ komentavo, kad vairuotojai dirba įprastu režimu ir esą savo veikloje dėl koronaviruso nejaučia jokių pokyčių.
„Kol kas nejaučiame krovinių sumažėjimo ir dirbame įprastu režimu. Mūsų geografija apima Skandinavijos, Rusijos, Baltarusijos rinkas ir Baltijos šalis. Šis segmentas nėra stipriai paveiktas viruso, bet mes jį šiek tiek jaučiam.
Iš Danijos šiandien atėjo informacija, kad dviem savaitėms nustos dirbti visos valstybinės įstaigos. Klientas pranešė, kad dirbs nuotoliniu būdu, ir tiki, kad pervežimams stiprios įtakos nebus, nors sako, kad įmanomi šie dalykai. Lauksim, kaip viskas atrodys“, – pasakoja M. Svirko.
Lietuvos vežėjas tikina, kad kol kas vairuotojai ramūs, mat yra gavę pakankamai informacijos, kaip turi elgtis.
„Iš vairuotojų neturime nusiskundimų. Mes nevažiuojame į Europą, neturim kontaktų. Šioje vietoje – minimalizmas. Stebime situaciją ir žiūrime Vyriausybės ir kitų šalių Vyriausybių nurodymus, tad atitinkamai reaguosime.
Pasikrovimo ir išsikrovimo vietose yra tam tikrų reikalavimų vairuotojams dėl apsaugos priemonių, dėl kontaktų minimalizavimo su darbuotojais. Atliktos prevencinės priemonės, vairuotojams pravesti instruktažai, į ką reikia atkreipti dėmesį, kokie yra koronaviruso simptomai, taip pat yra ir dezinfekavimo priemonių“, – dėsto „Ortima“ vadovas.
Dvejopai vertina padidintą pasienio saugumą
Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva stiprina sanitarinę kontrolę pasienyje su Lenkija ir Latvija, kur pradeda veikti dešimt sanitarinių-informacinių punktų. Tai reiškia, kad nuo šiol vairuotojams ir keleiviams reikės pateikti užpildytas specialias anketas. Tokiu būdu surinkti duomenys esą padės sanitarinėms tarnybos kontaktuoti su keleiviais, nustačius jų užsikrėtimo koronavirusu riziką.
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas teigiamai vertina didesnį saugumą pasienyje: „Manome, kad kai kuriose vietose gal reikėtų ir griežčiau prižiūrėti, būtinos priemonės turi būti suteikiamos, valstybė turi pati rūpintis tiek savo piliečiais, tiek tais darbuotojais, kurie vykdo migraciją. Visiems turi būti užtikrinamos sąlygos. Taigi papildomos priemonės, kai šiuo metu kalbama kaip drastiškai plinta koronavirusas, yra pateisinamos.“
Kalbėdamas apie papildomas patikras Lietuvos ir kaimyninių šalių pasienyje transporto įmonės „Ortima“ vadovas M. Svirko teigia nemanantis, jog tai sutrikdys įprastą įmonės veiklą.
„Tokia kontrolė, manau, nesutrukdys įprasto ritmo. Saugumas turi būti pirmoje vietoje, o pinigai palauks. Vertybė yra sveikata ir saugumas – čia mūsų prioritetai. Atitinkamai atsakingai turi elgtis darbuotojai ir vadovai“, – atkreipia dėmesį jis.
Tuo metu Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius „Delfi“ teigė, kad valstybių sienų patikrą vertina dvejopai. Kaip pavyzdį jis pateikia vieną pervažiavimo punktą tarp Italijos ir Austrijos, kur trečiadienį dienos metu nusidriekė 23 kilometrų krovininio transporto eilė. Anot jo, tokie dalykai neprisideda prie vežėjų darbo gerinimo, priešingai, jį esą apsunkina.
„Manau, kad kontrolė turi būti sugriežtinta daugiau fiziniams asmenims ar jų grupėms. Vilkikų vairuotojai papuola į mažiausią rizikos grupę, nes važiuoja kaip kosmonautai užsidarę savo erdvėje.
Jei vairuotojas važiuoja į pietinę Italiją, tai jam „prašokti“ Šiaurės Italiją reikia 3–4 val. Įvažiavęs į šalį jis gali tranzitu „prašokti“, kaip ir lėktuvas gali virš tos teritorijos praskristi, ir neturės per daug kontaktų.
Tuo metu reikia nepamiršti, kad vairuotojai turi darbo ir poilsio režimą. Jei jis stovi eilėje, vadinasi, dirba, o atidirbęs tam tikrą laiką turi ilsėtis. Vadinasi, jei jis sugaiš laiko tose eilėse, tai po to jam gali pritrūkti laiko „prašokti“ tranzitu užterštą teritoriją.
Tada mes gauname atvirkštinį rezultatą, nes toje teritorijoje jis turės ieškoti aikštelės, sustoti pavalgyti ir pan. Taip mes pabloginam situaciją – padidiname užsikrėtimo riziką“, – didesnę saugumo patikrą pasienyje su kaimynais vertina M. Atroškevičius.
Vairuotojų rizika užsikrėsti – minimali
Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvos vairuotojų rizika – mažiausia iš tų, kurie lankosi koronaviruso paveiktose teritorijose, mat šie laikosi rekomendacijų.
„Jie nevažiuoja į masinio susibūrimo vietas, atvažiuoja į pramoninę zoną, kur yra sandėliai, kur tik vienas kitas darbuotojas iškrauna ar pakrauna prekes, per langelį pateikia dokumentus, nueina į tualetą susitvarkyti. Jei jis laikosi mūsų rekomendacijų, vairuotojams rizikos nėra arba ji – minimali.
Vairuotojai turi visas sąlygas ilgą laiką išbūti kabinoje – mikrobangų krosnelės, šaldytuvai, kavos aparatai. Jei jis viską su savimi važiuodamas pasiima, gali gyventi autonomiškai, tik nueidamas į tualetą ir dušą degalinėje“, – komentuoja „Linavos“ vadovas.
Anot M. Atroškevičiaus, dalis vežėjų atšaukia reisus į labiausiai koronaviruso paveiktas teritorijas, tarkim, Šiaurės Italiją, tačiau kita dalis vykdo savo įsipareigojimus kaip įprastai.
„Tiesiogiai dirbančios Lietuvos įmonės, kurios yra pasirašiusios metines sutartis su užsienio įmonėmis, o šios dirba iki šiol ir laikosi visų priemonių, tai jos privalo vykdyti savo įsipareigojimus.
Yra įmonių, kurios atšaukia reisus. Viskas priklauso nuo to, kad mažėja apyvarta. Jei mažėja vartojimas, aktyvesnis gyvenimas, viena kita įmonė sustoja, uždaroma, ir transporto paslaugų poreikis – mažinamas“, – aiškina jis.
Bijo rimtesnių pasekmių nei 2008 m. krizė
„Linavos“ vadovas pridūrė, kad praeitą savaitę vykdė vežėjų apklausą, kurios pirminiais duomenimis, kai kurių vežėjų pajamos sumažėjo nuo 30 iki 90 proc.
„Jei ji turi siaurą specifiką – Šiaurės Italija, dirba su viena įmone, kuri atšaukė visus savo užsakymus, natūralu, kad tai įmonei daug sudėtingiau“, – pažymi jis ir priduria, kad į Italiją važinėja nemažai Lietuvos vežėjų.
„Didžiąją dalį tų vežėjų, kurie dirba Europoje, koronavirusas stipriai paveikė. Skaičiavome, kad apie 30 tūkst. Lietuvos vilkikų dirba Europoje, tai didžioji dalis jų yra tiesiogiai susieti su Šiaurės Italija. Gali būti, kad šiandien važinėja į Vokietiją ar Prancūzijoje, o kartą per mėnesį gali gauti užsakymą ir Italijoje“, – dėsto jis.
M. Atroškevičius nerimauja, kad gali pasikartoti 2008–2009 metų scenarijus, kuris esą gali būti dar baisesnis.
„Koronaviruso problema yra gana rimta ir bijau, kad jos pasekmės bus rimtesnės nei 2008–2009 m. krizės, nes iš jos Lietuva nieko nepasimokė. 2008 m. buvome patys pirmieji, kuriuos krizė paveikė, bet transportas pirmas ir atsigavo. Jei neklystu, vienais metais transporto sektorius sudarė 18 proc. BVP ir buvo lokomotyvas, kuris pradėjo traukti valstybės ekonomiką. Blogiausia, kad šiandien mes iš to nepasimokėm, jei nenorime sektoriaus išsaugoti.
Dar pernai kalbėdamas apie sektoriaus problemas sakiau, kad gaminame Molotovo kokteilį. Prie visų reikalų – Mobilumo paketo, koeficiento kėlimo, – kai galiausiai susidaro kritinė masė, tada siūlas nutrūksta. Arba išvarysim vežėjus iš Lietuvos, arba jiems bus nebeįdomu vykdyti savo veiklą“, – akcentuoja M. Atroškevičius.