Vien tik mokami leidimai trečiųjų šalių piliečiams atvykti dirbti į Lietuvą verslininkams kainuoja beveik 2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ir tai esą tik maža dalis nuostolių, nes didžiausią jų dalį sudaro atšaukiami užsakymai, stabdomos veiklos, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, baudos, vėlavimas bankams dengti kreditorinius įsipareigojimus.
Jau beveik du mėnesiai, kai baigėsi metinis kvotų limitas, kurių šiems metams buvo suteikta 11600. Tiek laiko verslas laukia galutinio sprendimo, nors apie besibaigiančias kvotas atsakingas institucijas informavo dar prieš kelis mėnesius.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, vakar susipažinę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SOCMIN) atsiųstu atsakymu verslą atstovaujančioms organizacijoms, kuriuo atsisakoma šiuo metu skirti prašomų 15 tūkst. kvotų, transporto įmonių atstovai buvo šokiruoti.
„Tai yra sąmoningas verslo žlugdymas, nes neturėdami darbuotojų verslai negali dirbti. Seimo Ekonomikos komitetas dar gegužės 19 d. rekomendavo skirti vežėjams papildomai kvotų, nes metinis jų limitas išseko nepraėjus nė pusmečiui. Tuomet ministerijai buvo pavesta priimti tik galutinį sprendimą, tačiau jo, panašu, nebus. Kiekviena uždelsta diena vežėjams – papildomi nuostoliai.
Tam ypač priešinasi socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, kuris negirdi verslo argumentų, ignoruoja kai kurias vežėjus atstovaujančias organizacijas“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, papildomam kvotų skyrimui pritaria ir Užimtumo tarnyba, kuri pripažįsta, kad nesugebės patenkinti tokio poreikio, nes Lietuvoje yra vos 1600 žmonių, kurie galėtų dirbti tarptautinio transporto vairuotojais, o iš jų tik apie 200 norėtų dirbti šį darbą. Tokią poziciją ši institucija išsakė ir minėto Ekonomikos komiteto posėdyje, kuomet komiteto sudaryta darbo grupė sprendė vežėjams svarbų kvotų klausimą.
Be to, trūkstamų profesijų darbuotojams taikomos kvotos gali būti peržiūrimos kartą per metus, jei yra jų trūkumas. Tai yra numatyta ir teisės aktuose, ir praėjusių metų SOCMIN ataskaitoje.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, dėl vėluojančių kvotų vežėjai yra priversti stabdyti vis daugiau darbų, atidėti užsakymus, vėluoja juos įgyvendinti ir dėl to turi mokėti didžiulius delspinigius, pagal sutartinius įsipareigojimus klientams.
„Visa tai tampa vis didesniais keliasdešimt milijonų eurų siekiančiais nuostoliais verslui, kurie kasdien tik didėja. Mažesni ir smulkūs vežėjai, negaudami pajamų, nebeišgali dengti kreditorinių įsipareigojimų bankams, dėl to irgi gresia baudos, delspinigiai. Vežėjų bendruomenei nesuprantama tokia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija bei delsimas. Juolab kad ši institucija nekuruoja verslo, nėra taip gerai įsigilinusi į jo specifiką, tad mažų mažiausiai keistai atrodo tokie sprendimai. Tai lyg sąmoningas verslo stūmimas į vis didesnius nuostolius, o mažesnes įmones – į bankrotus“, – sako jis.
Be to, pasak jo, verslas pasigenda ministerijos atstovų kompetencijos sprendžiant šalies ekonomikai ir transporto sektoriui svarbius klausimus, trūksta aiškios valstybės strategijos.
Kai kritiškai trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, šiuo atveju – tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų, pasak V. Bučinsko, verslas tiesiog negali dirbti. Vis daugiau įmonių sugrąžina namo vilkikus iš užsienio ir nebesiunčia su naujais kroviniais, nes neturi galimybių to padaryti. Tokių atvejų tik daugėja.
Z. Buivydas tvirtina, kad transporto sektoriaus atstovams nesuprantama, kaip gali būti taikomos kvotos šios deficitinės profesijos atstovams.
„Lietuvoje kvotos išvis neturėtų būti taikomos, nes nuolat jaučiamas profesionalių ir tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas. Tad taikyti kvotas trūkstamos profesijos darbuotojams, kurių stygius jaučiamas visoje Europoje, yra absurdiška. Štai, pavyzdžiui, net Jungtinė Karalystė skelbia, kad pas juos irgi kritiškai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų“, – sako Z. Buivydas.