Tarp Baltijos šalių ir Lenkijos mažiausiais benzino ir dyzelino akcizais išsiskiria Lenkija. Pastarojoje Lietuvos kaimynėje akcizas benzinui siekia 359 eurus už 1000 litrų, dyzelino – 330 eurų.
Abu šie skaičiai yra lygiai tokie, kokius minimalius akcizus numato Europos Sąjungos (ES) teisės aktai.
Tuo metu visos trys Baltijos šalys automobilių degalus apmokestina labiau nei numato minimalūs ES reikalavimai. Benziną labiausiai apmokestina Estija, dyzeliną – Latvija. Tačiau Seimui priėmus Akcizų įstatymo pataisas pusiausvyra keistųsi ir dyzelino apmokestinimas didžiausias būtų jau Lietuvoje.
Mūsų šalyje siūloma dabartinį 372 eurų dydžio dyzelino akcizą nuo kitų metų didinti iki 466 eurų, o nuo 2025-ųjų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Latvijoje ir Lenkijoje diskusijos apie galimus degalų akcizų pokyčius šiuo metu nevyksta, o Estija ketina didinti dyzelino apmokestinimą, tiesia, kiek mažiau nei Lietuva. Šiaurinėje Baltijos valstybėje palaipsnis dyzelino akcizo augimas numatytas 2024-2027 m. laikotarpiu, kurio pabaigoje šis mokestis pasiektų 493 eurus už 1000 litrų.
Prarasime pirkėjus iš Latvijos ir Estijos
Kuro kortelių ir kelių mokesčių sprendimus visoje Europoje siūlančios bendrovės „Dkv Euro Service Balticum“ direktorius Artūras Michejenko Delfi sako, kad kalbant apie degalų pardavimus, reikia atskirti tarptautinį kelių transportą ir vidinę Lietuvos rinką.
Pasak A. Michejenko, tarptautinio transporto įmonės sprendimus dėl degalų pirkimo priima kasdien ir turi prabangą rinktis tų šalių degalines, kuriose kuras tuo metu yra pigiausias.
Tuo metu tik po Lietuvą važinėjantys fiziniai asmenys ir transporto įmonės išeities neturės – degalus vis tiek turės pirkti mūsų šalyje, tad akcizų skirtumai kaimyninėse valstybėse pasijustų nebent pasienyje.
„Tarptautinis transportas, ypač didesni vežėjai, kasdien gauna kainų Europoje monitoringą. Tai jei latvis ar estas, važiuodamas per sieną, mato, kad degalai, atmetus susigrąžinamą PVM ir nuolaidas, yra pigesni jo šalyje arba Lenkijoje, tai jis ten tuos degalus ir pilsis“, – aiškina A. Michejenko.
Jo teigimu, būtent latviai ir estai šiuo metu sudaro pagrindinį tranzito sausumos keliais srautą per Lietuvą, nes Rytų srautas išseko prasidėjus karui Ukrainai. Anot pašnekovo, konkurenciją dėl šiam srautui reikalingų degalų pardavimo Lietuva kaimynėms pralaimi ir šiuo metu, nors dyzelino akcizas mūsų šalyje yra mažesnis nei Latvijoje ir toks pats kaip Estijoje.
„Jei mes ir toliau kelsime akcizus, viskas priklausytų nuo to, kaip elgtųsi mūsų kaimynės. Bet jei būtų tokia situacija, kad jos nekeltų, o mes keltume, tai degalų kainų skirtumas dar labiau išaugtų“, – sako A. Michejenko.
Poveikis – nebent pasienyje
Pasak A. Michejenko, ilgą laiką tarp trijų Baltijos šalių dyzelinas buvo pigiausias Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu mažiausios šių degalų kainos fiksuojamos Estijoje. Paklaustas, kodėl taip yra, jei akcizas abiejose šalyse yra vienodas, pašnekovas svarsto, kad to priežastimi gali būti nevienodos didmeninės degalų kainos ar mažesnis estų prekybininkų apetitas maržai.
„Bet faktas toks, kad mūsų klientai iš Latvijos ar Estijos, kurie per Lietuvą važiuoja tranzitu, anksčiau degalams piltis rinkdavosi mūsų šalį, o dabar tai daro namuose“, – pažymi A. Michejenko.
Tuo metu kalbėdamas apie vidinę degalų rinką „Dkv Euro Service Balticum“ vadovas sako, kad dauguma degalus joje perkančių fizinių ir juridinių asmenų paprasčiausiai neturi galimybės kaskart važiuoti į kaimyninių šalių degalines.
Tad jei nuo kitų metų padidėjus akcizui, dyzelino kaina degalinėse išaugtų keliais centais, tektų tiesiog susitaikyti ir pirkti brangesnius degalus.
„Jei tu esi Vilniuje, tai nevažinėsi 200 kilometrų dėl pigesnio kuro. Aišku, kitaip yra pasienio ruožuose, iš kurių nuvažiuoti į kaimyninę šalį yra lengviau. Praėjusiais metais buvo momentas, kai Lenkija, reaguodama į spartų kainų augimą, laikinai sumažino degalams taikomą PVM. Tai pasienio gyventojai tikrai važiuodavo į Lenkiją, nes kainų skirtumas buvo žymus. Bet įmonėms tai neturėjo įtakos, nes transporto bendrovės PVM už degalus susigrąžina“, – teigia A. Michejenko.
Valstybės užmojai piktina
Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys taip pat sako, kad akcizų didinimas labiausiai paveiks vietos gyventojus, neturinčius galimybių degalų vykti pas kaimynus. Pasak jo, valstybė didindama akcizus tiesiog siekia surinkti kuo daugiau mokesčių ir apie savo piliečius visai negalvoja.
„Niekas, išskyrus Seimą ir aplinkos ministrą Simoną Gentvilą nepalaiko šito dalyko. Išrinkta valdžia turėtų dirbti žmonėms, o jie nežinia kam dirba“, – Delfi piktinasi V. Šukys.
Anot jo, ministro aiškinimai, kad nesumažinusi dyzelino pardavimų Lietuva nepasieks klimato kaitos programos tikslų ir turės mokėti baudas, neturi jokio pagrindo. Pašnekovas primena, kad baudomis Europos šalims jau buvo grasinama 2020 m., tačiau tuomet paaiškėjo, kad emisijų mažinimo tikslus pasiekė vos dvi šalys, ir viskas nutilo.
Jis piktinasi, kad Lietuva planuoja ne tik didinti akcizus, bet ir įvesti papildomą CO2 dedamąją, kuri palaipsniui augtų iki 2030 m. V. Šukio teigimu, šiuo metu planuoti pokyčius tokiam ilgam laikotarpiui yra neracionalu, nes niekas nežino, kas dėsis degalų rinkoje.
„Tai labai ilgas laikas. Kas galėjo, pavyzdžiui, planuoti karą Ukrainoje, kuris kainodarą visoje Europoje sumakalavo taip, kad nežinojome, kur dingti? Ar galima prognozuoti, kad to nebus vėl, kokios bus naftos kainos?“ – klausimus beria Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.
V. Šukys kritikuoja S. Gentvilo teiginius, jog Lietuva turėtų iškastinio kuro vartojimą mažinti, todėl ir keliami akcizai.
„Lietuvos ekonomika smunka, BVP susitraukė 3 proc., o mes patys kertame šaką, kad būtų dar blogiau. Ministras sako, mums reikia kuo mažiau pirkti ir važiuoti. Tai kaip dirbti ir pakelti tą BVP?“ – sako V. Šukys.
Aplinkos ministras S. Gentvilas „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ atsakydamas į Seimo nario Algirdo Butkevičiau kritiką, kad daugiau degalų bus perkama kaimyninėse valstybėse, atsakė, jog Lietuvos tikslas yra pardavimus mažinti.
„Lietuvoje kasmet parduodama apie 2 mlrd. litrų dyzelino ir 400 mln. litrų benzino, o visas pasaulis eina tų litrų mažinimo linkme, kad būtų suvartota mažiau iškastinio kuro ir paskleista mažiau CO2. Jūs darote loginę klaidą, sakydamas. Mes suinteresuoti prekybos mažinimu, mūsų technikos efektyvumo didinimu ir mūsų žaliąja transformacija“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ministras: mokėti turi teršėjas
Pasak S. Gentvilo, šiuo metu Lietuvos CO2 emisijos įsipareigojimus kasmet viršija 1,5 mln. tonų, todėl nesiėmus priemonių tektų mokėti milžiniškas baudas, kurios galėtų siekti šimtus milijonų eurų.
„Žvelgiant į 2030-uosius matyti, kad didžiausi iššūkiai mūsų laukia transporto sektoriuje, kuris yra labiausiai išaugęs, o jo emisijos turbūt sunkiausiai sumažinamos“, – nesenai vykusioje konferencijoje „Klimatui neutrali Lietuva: misija 2050” kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, akcizų didinimas įtvirtina principą „teršėjas moka“.
„Didysis moralinis klausimas toks – ar šiandien mes žengiame žingsnį ir nustatome principą, kad moka teršėjas, ar, nepavykus, mokėsime iš bendro biudžeto visų mokesčių mokėtojų pinigais. Šiandieninis Akcizų įstatymo pakeitimo projektas brėžia principinę liniją, kad moka teršėjai, kurie naudoja iškastinį kurą“, – aiškino S. Gentvilas.
Aplinkos ministerijos teigimu, didėsiantys degalų akcizai praktiškai neturės įtakos lietuvių perkamajai galiai – skaičiuojama, kad viso Akcizų įstatymo pataisų paketo įtaka vidutinei metinei infliacijai sudarytų 0,3 procentinio punkto. Tiek infliacija ūgteltų ne tik dėl degalų, bet ir tokių produktų kaip žibalas, akmens anglys, naftos dujos ir kt. akcizų didėjimo.