Pirmiausia ji paaiškino, kaip naudojant dienpinigius galima išvengti gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Komandiruočių dienpinigių kompensacijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai mėnesinis darbo užmokestis (DU), nustatytas darbo sutartyje, yra lygus ar didesnis už nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA) padaugintą iš koeficiento 1,65 (1,3 iki 2020 metų sausio 1 dienos), t. y. 2020 metais DU turi viršyti 1001,55 euro (607 eurai x 1,65).
Jeigu mėnesinis DU mažesnis nei iš nustatyto koeficiento padauginta MMA, tai dienpinigių bendra suma, didesnė nei 50 proc. nustatyto DU, apmokestinama GPM, „Sodros“ mokesčiais“, – sakė ji.
V. Jakienė dėstė, kad atliekant transporto įmonių patikrinimus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra nustačiusi atvejų, kai mokesčių mokėtojai, siekdami sutaupyti mokesčių (GPM, „Sodros“ mokesčius), apskaitoje įformina maksimalias galimas neapmokestinamų dienpinigių sumas (MMA padaugintą iš nustatyto koeficiento), tačiau vairuotojams išmokama mažesnė suma, t. y., ta, kuri, kaip darbo užmokesčio dalis, buvo aptarta priimant vairuotoją į darbą.
VMI atstovė paaiškino, kad tokiu atveju, dėl neteisėtai padidintų dienpinigių sąnaudų, priskirtų leidžiamiems atskaitymams, sumažinamas į biudžetą mokėtinas pelno mokestis.
Mokėdavo į „fondą“
V. Jakienė dar sakė, kad yra nustatyta ir kitų panašių atvejų.
„Pavyzdžiui, bendrovė, nesant išlaidas patvirtinančių dokumentų, apskaitos registruose priskaičiuoja vairuotojams mokėtinas sumas, kurios jiems neišmokamos. Šiomis sumomis nepagrįstai mažinamas bendrovės apmokestinamasis pelnas ir mokėtinas pelno mokestis, apskaitoje apskaitomi tikrovės neatitinkantys įsiskolinimai vairuotojams, be to, tokiu būdu apskaitoje sumažinamas „formalus“ vairuotojų įsiskolinimas bendrovei“, – sakė jis.
Kitas pašnekovės pateiktas atvejis: „Vairuotojai nurodė, kad priimant į darbą faktiškai išmokų grynais pinigais bendrovė jiems nemokėdavo, o tik įformindavo išmokėjimą kasos išlaidų orderiais. Dokumentų (taip pat ir kasos išlaidų orderių) pasirašymas vyko skubiai ir jiems nebuvo galimybės susipažinti su pasirašomais dokumentais, todėl, jų teigimu, parašai gauti apgaulės būdu“.
V. Jakienė dar sakė, kad buvo atvejų, kai atleidžiant vairuotojus iš darbo įforminti išmokėjimai grynais pinigais iš kasos, tačiau vairuotojai patvirtino, kad išmokų (galutinio atsiskaitymo) grynais pinigais negavo.
„Dar buvo atvejis, kai bendrovė iš darbuotojų reikalavo sumokėti „užstatus“ į kaupiamus piniginius „fondus“, kurie bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitomi. Dalis vairuotojų patvirtino, kad mokėjo 500–1000 eurų depozitą į fondą, kiti vairuotojai nurodė, kad depozitą bendrovė išskaičiuodavo iš atlyginimo ar dienpinigių, tačiau apskaitos dokumentais jis įformintas nebuvo, išėjus iš darbo depozitas nebuvo grąžintas“, – sakė ji.
V. Jakienė apibendrino, kad išvardintais atvejais įtariami pažeidimai, kai vairuotojams įforminamos išmokos, kurių faktinis gavėjas nenustatytas.
„Taip pat nesant išlaidas patvirtinančių dokumentų, apskaitomos ūkinės operacijos, dėl ko apskaitomi tikrovės neatitinkantys įsiskolinimai vairuotojams, mažinamas bendrovės apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis“, – sakė ji.
VMI primena, kad apie galimus mokesčių pažeidimus gyventojai raginami pranešti VMI raštu, pasitikėjimo telefonu 1882, mobiliąja aplikacija „Pranešk“, elektronine pasitikėjimo linija.
Per 14 metų gyventojai jau padėjo valstybei nustatyti daugiau kaip 41 mln. eurų nuslėptų mokesčių.