Nors „Linavos” generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tokiam Europos Sąjungos sprendimui neprieštarauja, jam abejonių kelia praktinis įgyvendinimas ir masinės vandeniliu, elektra ar kitokiu kuru varomų automobilių variklių ir jų degalų gamybos poveikis aplinkai.
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad toks perėjimas nuo VDV prie alternatyvų yra neišvengiamas, bet abejotina, ar ši transformacija iki 2035 metų bus tokia drastiška, kaip tikisi ES.
Z. Buivydas: sunku pasakyti, ar tai bus sėkmingas sprendimas
Nors kaimyninėje Lenkijoje šiam draudimui prieštaraujama ir jos vyriausybė teigia, kad jis buvo priimtas neįvertinus socialinių ir rinkos pasekmių, pasak Z. Buivydo, Lietuvoje reaguojama ramiau, kadangi čia negaminami VDV ar jų detalės. Visgi, nors jis supranta tokio sprendimo poreikį, abejonių kelia ES sugebėjimas sustabdyti variklių gamybą.
„Lietuvoje nedaug tų variklių gaminama ir dėl to turbūt mažiau apie tokį pokytį galvojame. Ar tai bus sėkmingas draudimas yra sunku pasakyti, nes tai toks dalykas, kur buvo suplanuotas, bet yra sunkiai įgyvendinamas“, – Eltai teigė Z. Buivydas.
„Bet mes suprantame, kad progresas eina į priekį, kad mokslas vietoje nestovi“, – pridūrė jis.
„Linavos“ generalinis sekretorius paminėjo, kad perėjimas nuo VDV prie elektrinių ar vandenilinių variklių neigiamai atsilieps vartotojams, kadangi augs tiek pervežimo paslaugų, tiek pačių automobilių kainos.
„Dėl to turės kažkas sumokėti. Alternatyvūs varikliai, reikia suprasti, nėra taip išdirbti ir dėl to daug kas gali tapti iššūkiu. Ir nors 2035 metai atrodo dar labai toli, bet žiūrint istoriškai, tai praktiškai rytojus. (...) Ir išeis, kad sumokės galutinis vartotojas. Nes tikrai niekas veltui nebus daroma, o kai prasidės automobilių keitimas, kils kainos. Pažiūrėkite, kokiais žingsniais tos pervežimo kainos ir pačių mašinų įkainiai kyla jau dabar“, – aiškino jis.
Taip pat, anot Z. Buivydo, nežinia, ar perėjus prie alternatyvių variklių bus sumažintas išmetamų emisijų kiekis, kadangi gaminant elektra ar vandeniliu varomus variklius ir jų kurą yra išmetama daug kenksmingų dujų ir CO2.
„Šiai dienai daugelis sako, kad „Euro 6“ ar „Euro 7“ dyzeliniai varikliai yra gamtai draugiškesni, nei elektros ar vandeniliniai, kadangi gaminant kurą pastariesiems dažnai pagaminama daug gamtą užteršiančių dujų“, – sakė Z. Buivydas.
„Yra labai sunku suprasti ar tai tikrai bus geriau negu dabar. Nes šiai dienai gaminant elektra varomą variklį ar baterijas yra išmetama daug CO2“, – paminėjo jis.
M. Dubnikovas: abejotina ar per 10 metų bus milžiniškas pokytis
Tuo metu M. Dubnikovas priminė, kad automobiliai su VDV bus gaminami ir parduodami iki pat 2034 metų bei galės būti eksploatuojami bent dešimtmetį, tad masinis perėjimas prie elektra ar vandeniliu varomo transporto gali užtruks 20 metų ar daugiau.
„2035 metai – ambicingas tikslas, kuris reiškia, kad per 10 metų turėtų būti milžiniškas pokytis. Automobilio efektyvumo amžius pralenkia 10 metų, kas reiškia, kad šiandien perkamas automobilis drąsiai važiuos po 2035 metų, o nupirktas ir 2034 metais galės dar bent 10 metų važiuoti. Tai mes kalbame ne apie 10 metų pokytį, mes kalbame apie 20–25 metus“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, draudimas gaminti vidaus degimo variklius palies ne vien tik variklių, bet ir automobilių elektronikos, greičių dėžių ir kitų komponentų gamintojus. Visgi, jo manymu, ši transformacija nesužlugdys gamintojų ar nuo automobilių priklausomų verslų, o sukurs naujų darbo vietų.
„Vidaus degimo varikliai yra vienas aspektas, bet yra daug susijusių, kurie vers verslą iš esmės keistis. Nes keisis elektros instaliacijos, reikės detalių kitokių arba nereikės tokių, kuriuos montuojamos dabar. Paimkime paprastą dalyką, tokį kaip greičių dėžė, kur gamintojai kartais lenktyniauja dėl to, kiek turi būti pavarų. Bet elektromobilių pavaros yra visiškai kitokios ir matome, kad pas gamintojus yra elektromobiliai kurie naudoja tik 2 pavarų dėžes“, – sakė ekonomistas.
„Didžioji dauguma verslų, nepaisant visų nepasitenkinimų ir tam tikrų inkštimų, prisitaikys. Ir tai nesužlugdys nei žmonių, nei verslų, o darbo vietų nuo to tik atsiras daugiau“, – paminėjo jis.
Visgi M. Dubnikovas šį draudimą ir skatinamą perėjimą prie elektra ir vandeniliu varomų automobilių vertina teigiamai.
„Tikrai turime judėti į priekį, turime matyti naujas technologijas ir manau, kad tai neišvengiamas procesas. Automobilių pramonė neišvengiamai keisis teigiama prasme ir judės technologiniu virsmu į priekį“, – teigė jis.
Vidaus degimo variklių gamybos ir prekybos draudimas
ELTA primena, kad Europos Parlamentas šiemet pritarė įstatymo projektui nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių pardavėjams prekiauti transporto priemonėmis, turinčiomis vidaus degimo variklį išskyrus atvejus, kai jei automobiliai bus varomi klimatui neutraliais degalais.
Šiuo draudimu siekiama iki 2030 metų sumažinti lengvųjų automobilių išmetamas klimatui kenksmingas ir šiltnamio efektą sukeliančias emisijas 55 proc., lyginant su 1990 metais, o furgonams – 50 proc., lyginant su 2021 metais. Taip pat nustatyta, kad ES regionas iki 2050 metų privalo tapti klimatui neutralus.
Priimto projekto reglamente numatyta, kad iki 2025 m. Europos Komisija pristatys per visą ES rinkoje parduodamų automobilių ir furgonų gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio nustatymo ir duomenų pateikimo metodiką. Taip pat, iki 2026 m. pabaigos Komisija stebės, kaip išmetamųjų teršalų ribinės vertės skiriasi nuo tikrojo degalų ir energijos suvartojimo duomenų, praneš apie gamintojams taikomų savitųjų teršalų išmetimo normų pritaikymo metodiką ir pasiūlys atitinkamas tolesnes priemones.
Išimtis iki 2035 m. pabaigos taikoma tik įmonėms, kurios pagamina nuo 1 iki 10 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, arba nuo 1 iki 22 tūkst. furgonų per vienus kalendorinius metus. Įmonėms, kurios pagamina iki 1 tūkst. transporto priemonių per metus išimtis bus taikoma ir po 2035 m.
Pagal dabartinę visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) skatinimo sistemą gamintojams, parduodantiems daugiau transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra 0–50 g CO2/km, kaip antai elektromobiliai ir didelio efektyvumo laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, taikomi mažesni teršalų išmetimo tikslai. Ši sistema bus pritaikyta taip, kad atitiktų numatomas pardavimo tendencijas.
Įstatymo projekto šalininkai ir rengėjai teigia, kad Europos automobilių gamintojams bus nustatytas aiškus terminas, per kurį jie turės pereiti prie nulinės taršos elektromobilių gamybos.
Tuo metu, projekto priešininkai teigė, kad pramonė dar nėra pasirengusi taip staigiai nutraukti vidaus degimo variklius turinčių automobilių gamybos. Priešininkai taip pat argumentavo, kad pagrindiniai automobilių akumuliatorių gamintojai yra ne ES ribose.