Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios priimtas įstatymas, numatantis, jog registruojant lengvuosius automobilius bus taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. Mokestis bus taikomas priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei kurių išmetamo CO2 kiekis viršys 130 g/km. Šį mokestį reikės sumokėti „Regitrai“.
Laidoje „Piniginiai reikalai“ „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis ir Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis pasakojo, kad ne visada bus lengva nustatyti, kokio dydžio mokestį turės žmogus susimokėti, tad ir automobilį reiktų pirkti atidžiau.
Nustatyti tikslią taršą gali būti sunku
„Regitra“ savo puslapyje patalpino skaičiuoklę, kuri leidžia preliminariai pasiskaičiuoti šio mokesčio dydį. Kaip aiškina Šuminas, iki duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre nebuvo kaupiami iki 2011 metų. Kaip dar anksčiau skelbta, nuo 2014 m. ši informacija įrašoma ir į registracijos liudijimą „V7“ eilutėje.
Skaičiuoklę galite rasti čia.
„Projektavome procesą taip, kad jis nesiskirtų nuo to, kas vyksta dabar, nes nenorime kad tas žmogus būtų papildomai vaikomas. Tai iš pateiktų kilmės dokumentų ar tapatumo mes nustatysime pagal klasę ar yra apmokestinama, pasižiūrėsime atitinkamai parametrus, ar pagal juos jis turi mokėti mokestį, nes kaip žinia iki 130 g/km nereikia.
Jei nerandame CO2, žiūrime ar registre yra lygiavertė registruota pagal ES patvirtiną tipą. Jei ten nėra lygiaverčių, tada tik formulė naudojama. Tai žmonės gali labai nesigąsdinti, nes kartais ten paskaičiavus gali gautis didesni skaičiai. Net mano automobilis, kuris nepatenka po mokesčiu, bet jei įvedu tik masę, gaunasi 150 eurų.
Vienu atveju užtenka turėti maksimaliai sukomplektuotos paruoštos eksploatuoti mašinos masę, kitu atveju dar ir galia, pavaros tipas reikalingi. Ir skaičiuoklė paskaičiuoja tą mokestį“, – kalbėjo S. Šuminas.
M. Buzelis teigė, kad jau seniai skelbimuose galima nurodyti parduodamo automobilio CO2 emisiją, tačiau tą daro tikrai ne visi. Anot jo, kiti nežino, kurioje vietoje šiuos duomenis galima rasti.
„Bet iš tikrųjų daugėja tokių atvejų, kada yra nurodoma konkretaus automobilio CO2 emisija. Automobilio CO2 emisija gali priklausyti ne tik nuo jo svorio, pagaminimo metų, nuo degalų tipo ar pavarų dėžės, bet taip pat ir nuo pasirinktų padangų, ratlankių skersmens., automobilis su labai dideliais ratais, tikėtina, kad bus keliais g/km labiau taršus nei automobilis su mažesniais ratais.
Atsiranda šiokių tokių papildomų vietų, į kurias reikia atkreipti dėmesį perkant naudotą ar naują automobilį“, – teigė M. Buzelis.
Sunkiausia bus perkantiems pigiausius automobilius
M. Buzelis laidoje pasakojo, kad dažniausiai greičiausiai parduodami pigesni automobiliai, kurių kaina siekia vieną ar kelis tūkstančius eurų.
„Tokie automobiliai gana greitai dingsta, nes jie paklausūs ne tik miestuose, bet ir regionuose. Žmonės, kurie turi mažesnes pajams, dažniausiai tokius ir renkasi. Nuo liepos 1 d. įsigalios tas registracijos arba, kaip mes mėgstame vadinti, prekybos mokestis, nes jis labiausiai palies prekybą automobiliais. Tikėtina, kad tas mokestis, pagal tokį svorį, guls visų pirma ant „Regitros“ pečių, nes jiems teks našta tai suvaldyti, bet kitas dalykas, tai tikrai guls ant tų žmonių pečių, kurie turi mažesnes pajamas ir važinėja senesniais automobiliais. Tokius automobilius, kurie verti tūkstančio eurų ir už kurį dar papildomai registruojant reikės sumokėti, sakykime, 200–250 eurų, tai bus gerokai sunkiau parduoti. Utilizuoti jų neapsimokės, nes žmogus praktiškai gaus tokią pačią sumą, kaip ir parduodamas ir, išeina taip, kad ar tik tie žmonės netaps savo automobilių įkaitais ir turės tuos automobilius drožti tol, kol jie sugrius visiškai“, – svarstė M. Buzelis.
M. Buzelis pridėjo, kad žiūrint gegužės mėnesio parduodamų automobilių skelbimus matyti, kad vidutiniškai CO2 emisija siekia apie 164 g/km. Jei tai dyzelinis automobilis, registracijos mokestis būtų 120 eurų.
„Regitros“ duomenimis, 2019 m. kovą naujų transporto priemonių buvo įregistruota 4 tūkst., šiais metais – 2200, balandį – daugiau nei 4 tūkst. ir 1300 (2019 m. ir 2020 m.), gegužę – 4200 ir 2000. 2019 m. kovo mėnesį naudotų įvežtų automobilių iš užsienio buvo įregistruota beveik 14 tūkst., šiais metais 7500.
„Pagrinde dominuoja tie pigieji, tai galbūt ir nelabai žino (apie mokestį – Delfi) ir tik sužinos, kad patenka po mokesčiu, kai ateis registruoti transporto priemonę, nes pardavėjui nereikia mokėti. (…) Nežinau ar iš džiaugsmo parduodant automobilį jis (pardavėjas – Delfi) paminės mokestį. Jei automobilio kaina 20 tūkst. eurų plius, tai tie 200 eurų nelabai daug ką reiškia turbūt, kai automobilis kainuoja 700 eurų, tada tie 200 eurų daug. Tų pigių automobilių pirkėjai bus labiausiai nukentėję. Nes ar jie liks su tais automobiliais iki jų gyvenimo galo, ar pakeis į alternatyvią transporto priemonę – paspirtuką, bet abejoju. O tiems, kurie įperka naujus automobilius, čia nebus kritinis mokestis“, – teigė S. Šuminas.
Jis pridūrė, kad didžioji dalis Lietuvos automobilių parko yra varomi dyzelinu ir patenkantys į mokesčio ribas.
M. Buzelis pridėjo, kad Lietuvos naudotų automobilių rinka yra kaip dideliu greičiu lekiantis prekinis traukinys, kurio krypties lengvai pakeisti nepavyks. Tad, anot jo, šis mokestis gali nepaskatinti pirkti mažiau taršių automobilių.
„Matėme, kaip per kokius 4–5 metus mažėjo įvežamų dyzelinių automobilių rinkos dalis ir kaip nuo kokių 77–78 proc. sumažėjo iki 70 proc. per tokį ilgą laikotarpį. Iš tikrųjų tik kažkokie labai kardinalūs pokyčiai viduje, šalies politikoje, mokesčių sistemoje galėtų padėti greičiau pakeisti tą pasirinkimą. Ar šis mokestis padės pakeisti? Labai abejoju“, – teigė jis.
Viską spręsti siūlo derybų metu
V. Naujanio teigimu į šį mokestį sureaguos ir patys prekeiviai, jie stengsis iš Vakarų parvežti mažiau taršių automobilių. Be to, anot jo, pirkėjai šiais laikais yra gerai informuoti, tad prekeiviams papildomo mokesčio nuslėpti nepavyks.
„Nereikia pamiršti, kad pas mus dar išvežami tie pigūs automobiliai, tai kam pasiseks, atsikratys tuo automobiliu. Nelabai ten kur yra mažėti (pigiausių automobilių kainai – Delfi). Pas mus dar atvažiuoja užsieniečiai, kurie sugeba išvežti tuos automobilius. Taip dar vis perka ukrainiečiai.
O jei kalbant, kad bus kažkokia įtaka, tai vargu. Aš sutinku su kolegomis, kad derybų klausimas ir pasidengs tas mokestis, o kad bendras automobilių parkas pagerės, tai labai abejotina.
Labai svarbu yra bendra automobilio vertė. Už 3–4 tūkst. eurų yra perkamiausias automobilis, matyt žmonės tiek gali skirti tų pinigų. Nes jau daug metų tokia suma, kai lengviausia yra parduoti. Tai jis turbūt ir liks, o mokestį teks pasidalinti pirkėjui su pardavėju derybų klausimu.
Iš tikro pirkėjas ateina gana pasiruošęs teoriškai. Yra rizika nusipirkti nekokybišką automobilį, tai dabar teko pastebėti, kad teoriškai pirkėjas pasiruošia, internete pasižiūri, tai be abejo turės omeny ir klausinės apie tą taršos mokestį ir, turbūt, net pasižiūrėję galės paskaičiuoti. Pirkėjas bus pasiskaičiavęs“, – laidoje svarstė Kauno automobilių turgaus direktorius.
M. Buzelis svarstė, kad galbūt kas nors ir taikys geresnius pasiūlymus patiems taršiausiems automobiliams, kad tik juos parduotų, bet didesnių pokyčių kainose neturėtų įvykti. Pasak jo, viskas priklausys nuo derybų.
„Kol kas bent jau galime daryti tokią prielaidą, kad pirkimo metu, derybų metu, pirkėjas galbūt turės kažkokį derybinį pranašumą, besirinkdamas tą brangiai apmokestintą automobilį, kurio registracija kainuos daug. Automobilius lietuviai vidutiniškai keičia kas 4–6 metus. Jeigu mes paimsime didesnį 400 eurų mokestį ir pažiūrėsime, kad per keturis metus atitektų maždaug po 100 eurų kas metus ar kas 10 eurų per mėnesį, tai nėra ta suma, kuri kardinaliai pakeistų pasirinkimą.
Sunkiau tai, kad tą mokestį reikia sumokėti čia ir dabar iš karto, visą. Kai kuriems, kurie perka tikrai pigesnius automobilius, tai gali būti kritiniu rodikliu, dėl kurio reikės pasirinkti mažiau taršų arba kitokiais degalais varomą“, – teigė M. Buzelis.