„Yra mažiausiai penki kelių statybos proceso dalyviai ir tik vienas iš jų yra privatus juridinis asmuo - rangovas. Kiti keturi - valstybinės institucijos arba jų įgalioti asmenys“, - pranešime cituojamas „Panevėžio kelių“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
Anot pranešimo, užsakovas būna Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Projektuotojas - direkcijos parinktas vienos iš valstybinių institucijų specialistas, valstybės įmonė arba privati kompanija, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. Techninis prižiūrėtojas - direkcijos paskirtas vienos iš valstybinių institucijų specialistas, valstybės įmonė arba privati kompanija, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. Rangovas - viešųjų pirkimų konkurso būdu direkcijos parinkta valstybės įmonė arba privati kompanija. Eksploatuojanti organizacija - specializuotos valstybės įmonės. Naudotojas - visi, kurie naudojasi keliu.
Po atlikto audito viešai skelbiama, kad 5 objektai, kur rangos darbus atliko „Panevėžio keliai“, yra su pažeidimais arba iš viso turėjo būti nepriimti.
Kaip teigiama įmonės pranešime, projektavimo darbus šiuose objektuose atliko išimtinai valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“. Šios įmonės dabar sujungtos į valstybės įmonę „Kelių priežiūra“, joje, anot pranešimo, dirba tie patys specialistai.
Techninę priežiūrą, pasak „Panevėžio kelių“, objektuose atliko valstybės įmonė „Problematika“ (trys objektai iš penkių) bei LAKD įgaliotos bendrovės „Saugvila“, „Kelvista“. Darbai, pasak pranešimo, atlikti ir objektai perduoti užsakovui 2008, 2010, 2015 ir 2017 metais. Jų kokybę, bendrovės teigimu, vertino ir patvirtino valstybinės institucijos.
Kelių objektus, pabrėžiama bendrovės pranešime, rangovai valstybinėms institucijoms perduoda net ne vieną, o du kartus. Pirmąjį kartą - kai baigiami rangos darbai ir objektas perduodamas užsakovui, o šis perduoda jį eksploatuojančiai organizacijai. Antrąjį kartą objektas perduodamas pasibaigus garantiniam laikotarpiui, kuris trunka dvejus, penkerius metus ir ilgiau.
„Situaciją kelių sektoriuje vertinti taip, kaip yra vertinama šiuo metu, surandant vieną neva kaltą asmenį, neobjektyvu ir neprofesionalu. Reikia žiūrėti į visumą ir vertinti visus proceso dalyvius. Priešingu atveju šis svarbus darbas gali virsti tuščia propaganda“, - pranešime teigia V. Puidokas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija paskelbė 33-ijų pasirinktų valstybinės reikšmės kelių audito rezultatus.
Auditas parodė, kad be defektų - tik 4 iš audituotų kelių, 29 iš 33 kelių - nekokybiški. Susisiekimo ministerijos teigimu, iššvaistyta 16 mln. eurų.
Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus, teigiama audito išvadose.
Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė - 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas sakė, kad direkcijoje sudaryta Garantinė komisija, kuri artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus.
Ekspertai teigia, kad dėl pažeidimų keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
Įmonės rangovės, kurias palietė auditas, yra: dalis „Kamestos“, „Panevėžio kelių“, „Kauno tiltų“, „Paramos“, „Alkestos“, „Eurovia Lietuvos“, „Taurakelio“, „Žemaitijos kelių“, „Šiaulių plento“, „Lemminkainen Lietuvos“, „Fegdos“ darbų turėjo būti nepriimti, dalis šių įmonių, taip pat „Kauno kelių“, „Hidrostatybos“, „Žemkasos“, „Šilutės automobilių kelių“, „Plungos lagūnos“ darbų - su pažeidimais.