Balandžio 2-ąją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Panevėžio departamento specialistams Lietuvos-Latvijos pasienyje pradėjus temperatūros patikrą iš Latvijos įvažiuojančių krovininių automobilių vairuotojams apie pietus iš Latvijos pusės nusidriekė apie 15 km ilgio automobilių eilė.
„Mums tai labai skausminga žinia, nes pienas – greitai gendantis produktas ir turi būti pristatytas į perdirbimo įmonę kuo greičiau. Procedūros ir darbas turi būti suorganizuotas taip, kad netrukdytų transporto judėjimo. Temperatūra matuojama ir Lenkijos pasienyje, bet ten darbas vyksta sklandžiai. Bet kokiu atveju greitai gendantiems produktams turėtų būti taikoma pirmenybė“, – sako Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.
Pasak E. Simonio, pienininkai supranta, kad situacija įtempta, tačiau turime daryti viską, kad kroviniai nestotų pasienyje ir verslas, kuris šiomis sąlygomis gali dirbti, galėtų toliau vykdyti veiklą.
Kaip informavo NVSC Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas, eilės susidarė dėl to, kad anksčiau NVSC darbuotojai tikrindavo tik keleivinį transportą, o krovininiai automobiliai sieną kirsdavo be eilės ir patikrinimų.
„Vakar gavę nurodymą pradėti tikrinti ir krovininius automobilius, šiandien pradėjome tai daryti. Tačiau mes nebuvome pasiruošę taip greitai įgyvendinti tokią priemonę, tad susidarė eilės“, – sakė E. Vilčinskas.
Dėl balandžio 1-ąją priimtų sprendimų sunerimę ir tolimųjų reisų vairuotojai. Pasak Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Gintaro Čiužo, po vakarykščio Vyriausybės sprendimo netyla telefonas – skambina trečiųjų šalių vairuotojai iš Baltarusijos ir Ukrainos, nes dėl vairuotojams įvestos saviizoliacijos bijo sugrįžti po atostogų į Lietuvą.
„Yra daug vairuotojų, kurie bijo, kad jiems grįžus į Lietuvą jie privalės dvi savaites leisti čia, saviizoliacijoje. Tačiau jiems tada neapsimoka važiuoti, nes ką uždirbs, turės išleisti būsto nuomai ir pragyvenimui. Vis tik priėmus vežėjus liečiančius potvarkius, reiktų pateikti ir jų išaiškinimą, nes dabar labai daug klausimų – kaip vairuotojai turės saviizoliuotis, kaip jie kirs sienas, jei bus uždrausta keleiviniam transportui važiuoti per pasienio postus“, – sako G. Čiužas.
Pasak jo, kai situacija tokia neapibrėžta, Vyriausybė turėtų duoti labai aiškius nurodymus, kad neliktų vietos interpretacijoms.
„Vairuotojai ir taip įbauginti. Jau sklinda kalbos, kad netrukus savo sienas visiškai gali uždaryti Baltarusija ir vairuotojams išvis nebus kaip atvykti į šalį. O mūsų transporto įmonės be trečiųjų šalių vairuotojų neišsivers“, – teigia vairuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovas.
Siekiant stabdyti koronaviruso infekcijos plitimą ir apsaugoti šalies gyventojų sveikatą, SAM siūlymu. balandžio 1 d. Lietuvoje sugriežtintos visuotinio karantino sąlygos. Kaip paskelbė Visuomenės informavimo grupė (VIG), bus stabdomi skrydžiai ir keltai į šalį, taikomi apribojimai tolimųjų reisų vairuotojams, asmens apsaugos priemonių eksportui ir taikomos kitos griežtesnės priemonės.
Kad būtų suvaldyti lėktuvais ir keltais į šalį atvykstančių žmonių srautai bei užtikrinta jų sveikatos kontrolė, Lietuvoje nuo balandžio 4 d. stabdomi skrydžiai bei keltai į šalį grįžtantiems keleiviams (bet ne krovinių ir prekių tiekimas), išskyrus kelto maršrutą Kylis-Klaipėda-Kylis arba turint vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą. Skrydžiai keleiviams vežti vykdomi gavus Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą leidimą.
Papildomi apribojimai pradedami taikyti ir į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems tolimųjų reisų vairuotojams – jiems įvedama privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo į šalį dienos. Šis terminas galės būti trumpesnis, jei išvykstama į reisą anksčiau. Tarptautiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose visus iš užsienio grįžtančius žmones dėl koronaviruso infekcijos simptomų tikrins Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.