Kalbos barjeras ir teisių nežinojimas
Laidos pradžioje pašnekovas tikino, kad viena didesnių problemų, su kuriomis susiduria vairuotojai, – kalbos barjeras ir darbo teisės neišmanymas. Tiesa, kai kurie atvejai tiesiog sunkiai suvokiami protu.
„Pradedant kalbėti apie vairuotojų darbo sąlygas, turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad netgi darbo ginčų komisija prieš dvi savaites vykusiame posėdyje pripažino, tiksliau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažino, kad šalyje yra paralelinis mokėjimas. Vienas dalykas, kas yra suderama ir parašyta darbo sutartyje ir įstatyme. Kitas dalykas – kokie vyksta susitarimai žodžiu“, – laidos pradžioje sakė A. Cuzanauskas.
„Problema, su kuria dažnai susiduria žmonės, yra kalbos barjeras. Kitas dalykas – neišmanymas darbo teisės, taip pat nežinojimas, kad nuo tų agentūrų, kurios darbina ir siūlo darbuotojus mūsų įmonėms, prasideda tie pasiūlymai – pasiūlymai, kaip bus mokama už darbą. Nuo čia prasideda visos šaknys“, – pridūrė jis.
Klesti moderni vergovė
A. Cuzanauskas drąsiai sako, kad dabar Lietuvoje klesti moderni vergovė. Jis įvardijo ir dar vieną šokiruojantį faktą – kai kurie darbdaviai reikalauja būsimų darbuotojų sumokėti jiems, kitaip sakant, darbdaviai renka pinigus iš darbuotojų ir taip kaupiasi į apskaitą neįtraukiamos pajamos.
„Mūsų šalyje klesti moderni vergovė. Tą tiesiog reikia pripažinti. Kol nepripažinsime, kad tai yra reali problema, tol šito spręsti negalėsime. Pvz., lietuviai vairuotojai gauna dokumentus lietuvių kalba, tačiau darbdavys vis dėlto dažniausiai išlieka stipresnioji pusė, kalbant apie darbo santykius. Mobingo būdu pateikiami dokumentai ir darbuotojai privalo pasirašyti, kitaip juos tiesiog išmes į gatvę“, – tikino pašnekovas.
Jis taip pat pripažino, kad yra šimtai bylų ir vairuotojų skundų. „Jau dabar pas mus yra 600 bylų. Bylose – darbuotojų pareiškimai. Vienas dalykas, kai mes kalbame apie tas pačias darbo sąlygas, kitas dalykas, kai kalbame, kad darbdaviai renka pinigus už darbo vietą, – nuo 300 iki 1000 eurų nuo žmogaus.“
Už daugiau nei 4 mėn. – 700 eurų
„Delfi“ laidoje A. Cuzanauskas pasidalijo istorija, kuri tik parodo, kaip išnaudojami darbuotojai kai kuriose įmonėse.
„Pavyzdžiui, pakartosiu: yra puiki mūsų įmonė UAB „Avima“. Mes kalbėjome su darbuotoju, kuris per 4 su puse mėnesių sulaukė 700 eurų atlyginimo, jam buvo tiek pervesta. Pastarąjį kartą, kai jis išvažiavo sausio 9 dieną į darbą, iki šios dienos jam buvo pervesti 200 eurų dirbant Europoje. Kai paklausiau darbuotojo, kada paskutinį kartą valgė, jis negalėjo man atsakyti. Pasakojo, kad vienoje vietoje buvo problema su vilkiku ir jis ten užstrigo 1–3 dienoms.
Vietiniai jį nuvežė ir pamaitino kavinėje, o antrą dieną jį nusivežė namo bei suteikė galimybę nusiprausti – tokios sąlygos yra Lietuvos įmonėse. Kai mes kalbame, ar tai yra Mobilumo paketas, ar kitos direktyvos, tai jau padarinys visų veiksmų, kurie yra daromi. Kalbant apie „Vlantana Norge“, prieš kurį laiką likviduotą įmonę, kaip visa tai ir dėl ko atsitiko, tai būtent dėl to, kad Norvegijos tarnybos padarė pačių darbuotojų apklausą ir pamatė, kad buvo susitarimų, ne tai, ką nurodo Norvegijos įstatymai, kaip turi būti mokama, bet buvo nurodyta, kad mokės per pusę mažiau ir taip, kaip jie nori. Būtent čia yra esmė, ir visi turi tą dalyką išgirsti, kad jie pabandė padaryti taip, kaip daro visur kitur, kad mokės taip, kaip nori mokėti, bet vis dėlto Norvegijoje yra įstatymai ir jų tarnybos sugebėjo tą dalyką padaryti: tiesiog nubaudė įmonę – atėmė licenciją dirbti Norvegijoje. Tai nėra joks stebuklas“, – sakė A. Cuzanauskas.
Patenka į „juodąjį sąrašą“
Maža to, darbuotojai, kurie išdrįsta paviešinti darbo sąlygas, gali niekada daugiau Lietuvoje nebesusirasti vairuotojo darbo.
„Tarp darbuotojų kalbama, kad yra tam tikras „juodasis sąrašas“ – jeigu kreipiesi dėl savo teisių į profsąjungą arba į darbo ginčų komisiją, tu daugiau niekada daugiau gyvenime negausi vairuotojo darbo Lietuvoje. Tai yra dar vienas psichologinis momentas, kuriuo manipuliuojama. Vienoje pusėje yra Europos Sąjungos taisyklės, bet kitoje pusėje vis tiek elgiamasi taip, kaip norima“, – tikino jis.
Pašnekovas įvardijo didžiausią skolos sumą, kuri nebuvo išmokėta. „Didžiausias įsiskolinimas buvo 10 tūkst. eurų galbūt per penkerius metus, tiksliai negaliu pasakyti, bet maždaug.“