Platelius pamatysi, jei tik į duobę neįkrisi

Žemaitijos perlu vadinamas Platelių ežeras ir žiemą, ir vasarą traukia gamtos mylėtojus bei vandens pramogų mėgėjus. Rajono valdžia nepraleidžia progos pasigirti šiuo unikaliu objektu ir reklamuoja jį kiekvienoje turizmo mugėje, vilioja čia atvykti Lietuvos ir užsienio turistus. Tik ar susimąstome, kokį įspūdį paliekame tiems taip atkakliai kviestiems lankytojams? Kokiais žodeliais jie pasitinka tą mūsų išgirtąjį ežerą, kai bando jį pasiekti laviruodami tarp duobių duobelių? O būtent tokį kliūčių ruožą tenka įveikti kiekvienam, važiuojančiam Platelių jachtų klubo link Ežero gatve.

„Sulaukiam priekaištų, ir dar kiek… Žmonės burnoja dėl tų duobių ir pas mus užėję, ir socialiniuose tinkluose. Apmaudu, kad tokį įspūdį paliekame turistams“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro vedėja Rovena Augustinė.

Pasak jos, pasiekti ežerą šia gatve sunku ne tik dėl duobių, bet ir dėl itin siauros bei vingiuotos važiuojamosios dalies. Ypač pavojingas ruožas – prie narų namelio, kur gatvė staigiai žemėja, o iš abiejų pusių – apžėlę grioviai. Šioje vietoje jau ne kartą būta incidentų, todėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gavusi lėšų lankomų teritorijų keliams tvarkyti, žada kapitališkai suremontuoti šią gatvės dalį – nuo narų namelio iki Šeirės stovyklavietės (kitą lėšų dalį planuojama skirti kelio į Žemaitės memorialinį muziejų Bukantėje remontui).

O kada bu tvarkoma duobėtoji Ežero gatvės dalis? Juk Plungės mieste duobės kasmet užlyginamos, kodėl tada likimo valiai paliekamos duobėtos kaimų ir miestelių gatvės? Šiuos klausimus uždavėme Platelių seniūnei Danutei Rapolavičienei.

Ji sakė, kad ši gatvė yra tikras jos galvos skausmas dar nuo tada, kai ją Savivaldybės žinion perleido buvusieji „Telšių regiono keliai“ (dabar – VĮ „Kelių priežiūra“). Esą ir anksčiau ji nebuvo idealios būklės, bet kai imta tiesti dviračių takus aplink ežerą, sunkiasvorės mašinos asfalto dangą dar labiau sugadino. Šiemet po žiemos situacija jau kritinė. Vairuotojai didžiausias duobes bando apvažiuoti pasukę į kelkraštį, bet ne visur tai įmanoma.

„Mums reikia pagalbos iš Savivaldybės, patys išspręsti šios problemos negalėsime, – sakė Platelių seniūnė. – Prasta būklė ne tik šios, bet ir kitų Platelių gatvių. Daug kur verkiant reikia remonto, o seniūnija gatvėms ir keliams prižiūrėti šiemet gavo tik 20 tūkst. eurų? Ką su tiek galime nuveikti? Tik kelis kartus nugreideriuoti ir pažvyruoti prasčiausios būklės žvyrkelius.“

Vis dėlto seniūnė sakė tikinti, jog ši gatvė ilgai nebebus tokia, mat jau gavusi rajono valdžios pažadą, jog problema bus sprendžiama. Aišku viena – tai neįvyks greitai. Tad šią vasarą, norėdami pasidžiaugti vakarine Platelių ežero pakrante, ir toliau turėsime šokinėti per duobes.

„Labai gaila, kad rajono valdžios prioritetai kitokie. Juk šioje pakrantės dalyje lankosi ne tik turistai, bet ir patys plungiškiai. Bet valdžiai kažkodėl atrodo, jog geriau suremontuoti kokią gatvę Staneliuose ar kitame kaime. O juk lankytinoms vietoms turėtų būti teikiamas prioritetas“, – samprotavo Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas.

Apskritai, pabuvojus prie Platelių ežero, susidaro įspūdis, kad vasara ir turizmo sezonas mus šiemet užklupo netikėtai. Lankytojai gūžčioja pečiais spėliodami, kada pagaliau bus sutvarkytas per žiemą ledų išardytas pontoninis lieptas, esantis „Linelio“ paplūdimyje. Pasirodo, jį dar tik ruošiamasi išvežti remontuoti, kadangi vietoje to padaryti neįmanoma. Kada sutaisytas lieptas bus grąžintas į vietą – neaišku, bet žinant, kaip „operatyviai“ valdžia sprendžia problemas, galima numanyti, kad kol tai įvyks, ir vasara baigsis.

Kol kas neaišku, ar kas prižiūrės ir tvarkys prie Platelių ežero esančias Valstybinių miškų urėdijai priklausančias poilsiavietes – kol tęsiasi šios valstybinės įstaigos reorganizacija, jos yra paliktos likimo valiai. „Manau, kad šiemet prie ežero bus „bardakas“, nes kol būdavo urėdijos paskirti prižiūrėtojai, tol ir šiukšlės buvo renkamos, ir šiaip tvarka prižiūrima. O dabar… Pagyvensim, pamatysim“, – nelinksmai atsiduso G. Norvaišas.