„Reikia tvarkyti mūsų ypač prastą kelių būklę. Kad ji yra nekokia rodo ne tik statistika, tą girdime besilankant kiekviename regione. Tai pagrindinis klausimas, kurį kelia merai, administracijos, gyventojai susitikimuose, ypač dėl regioninių kelių kokybės“, – penktadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė P. Baltokas.
„Pirmos girdimos reakcijos dėl galimų 30 mln. eurų tikrai netenkina, nes tai iš esmės nepakeis nieko“, – tvirtino jis.
Kalbėdamas apie galimą papildomą finansavimą keliams, P. Baltokas išskyrė akcizo surinkimą bei kitus galimus mokesčius.
„Šaltiniai keliams yra keli – akcizo surinkinėjimas, kiti mokesčiai gali būti priskirti tam, tačiau kokia turėtų būti suma yra paskaičiavimų įvairių – yra ir ministerijos, asociacijų paskaičiavimai. Šiai dienai stebime procesus Seime, žiūrėsime, kokius sprendimus priimtų Vyriausybė ir Seimas po svarstymo“, – sakė Prezidentūros atstovas.
Sinkevičius: 30 mln. eurų yra „pabarstukai“, kurie situacijos nepakeis
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius taip pat akcentavo, kad papildomi 30 mln. eurų būtų nepakankama suma. Anot jo, problema kelių infrastruktūros sektoriuje yra dramatiška, ir reikėtų kalbėti apie 150 mln. eurų ir didesnes papildomas lėšas keliams.
„Jeigu ant torto uždedi razinka ar pasikeičia kažkas? Gal ir pasikeičia, vaizdas, bet manau, kad daugiau torto dėl tos vienos razinkos neatsiranda ir tie 30 mln. eurų situacijos negelbėja. Jeigu norime tą tortą didesnį iškepti, turime kalbėti apie 100, 150 mln. eurų ir didesnes sumas, nes 30 mln. eurų yra pabarstukai, kurie situacijos nepakeis“, – aiškino M. Sinkevičius.
„Problematika yra dramatiška, finansavimas nekinta, infliacija egzistuoja, darbų kainos kyla, o pinigai nedidėja. Ta suma neleidžia padaryti daugiau“, – teigė jis.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad prasta kelių situacija yra visose šalies savivaldybėse.
„Prasta visur, nežinau ar yra savivaldybė, kuri galėtų pasigirti, kad viskas yra išvystyta“, – dėstė LSA prezidentas.
I. Šimonytė šią savaitę tikino, kad apie papildomas pajamas keliams iš vinječių būtų galima svarstyti, tačiau jos yra simbolinės, siekiančios apie 30 mln. eurų, o parlamentarai kalba apie šimtus milijonų eurų siekiančias sumas.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui ir balsų dauguma nusprendė perduoti sprendimą tiek dėl institucijų, tiek dėl parlamentarų siūlymų Vyriausybei.
BFK posėdžio metu balsavo, ar pritarti asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta, tačiau balsų dauguma buvo nuspręsta šį klausimą, kaip ir Europos reikalų bei Švietimo ir mokslo komitetų siūlymus perduoti svarstyti Vyriausybei. Toks pats sprendimas bendru nutarimu buvo priimtas ir dėl kitų parlamentarų bei institucijų ir parlamento komitetų pasiūlymų.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.