Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacijos vadovas Tomas Keršis BNS teigė, jog LTG per plačiai traktuoja ES ir Jungtinių Valstijų Baltarusijai taikomas sankcijas, todėl atmetė ir kitų šalių ekspeditorių paraiškas vežti krovinius į Lietuvą ar per ją.
„Jie (LTG – BNS) pridarė nesąmonių, vasario mėnesiui atmetė krūvas paraiškų iš Rusijos, Kazachstano vien dėlto, kad taip perskaitė, kad sankcijos Baltarusijai taikomos ir Rusijai, nors taip nėra niekur parašyta. Tie kroviniai, kurie yra sąraše (ES – BNS) sankcijų Baltarusijai – naftos produktai, suskystintos dujos, kai kurios kitos trąšos. Jie suprato, kad sankcija galioja ir tuomet, jei trečios šalies krovinys važiuoja per Baltarusiją“, – BNS pirmadienį teigė T. Keršis.
„Maža to, kad „Belkalio“ neturės, dar ir iš Rusijos krovinių nebus. Įtariu, pasipils iš įmonių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo“, – pridūrė jis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS pripažino, kad tokių faktų būta, tačiau po Užsienio reikalų ministerijos išaiškinimo paraiškos krovinių vežimui derinamos iš naujo.
„Buvo situacija, kai buvo neaiškus Europos Sąjungos sankcijų išaiškinimas ir mes buvome nepatvirtinę paraiškų naftos produktų vežimui per Baltarusiją, ne baltarusiškų. Gavome Užsienio reikalų ministerijos išaiškinimą ir tos paraiškos jau yra derinamos“, – BNS antradienį sakė M. Dubauskas.
LTG atstovas nenorėjo atskleisti nei paraiškų skaičiaus, nei kada jos gali būti patvirtintos, tačiau teigė, jog dalyje atmestų paraiškų buvo prašoma gabenti naftos produktus, skirtus Lietuvos ir Lenkijos rinkoms.
„Taip, tai buvo naftos produktai, skirti Lietuvos ir Lenkijos rinkoms“, – sakė M. Dubauskas.
Pasak T. Keršio, dalis šių krovinių eksportuojama per Klaipėdos uostą, kur juos krauna „Achemos grupės“ krovinių terminalas. Anot jo, tikėtina, kad dėl sausio pabaigoje nesuderintų paraiškų vasarį į Lietuvą neatvažiuos dalis Rusijos naftos kompanijų krovinių.
„Tai yra labai griežtos procedūros: iki sausio 20 dienos turėjo būti pateiktos paraiškos, tada LTG turi savaitę derinimui ir jeigu nesuderina – tai tas mėnesis ir nuplaukė“, – antradienį BNS sakė T. Keršis.
T. Keršio duomenimis, LTG vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, kitos krovinių vežimo geležinkeliais įmonės, pirmiausia „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelis“, neplanuoja perimti šių krovinių.
„Mes su „Belaruskalij“ jokių reikalų neturime ir nelabai ruošiamės turėti. O baltarusiai sukasi iš situacijos, kaip patys gali“, – BNS sakė privačių geležinkelių įmonių asociacijos vadovas.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ dar pernai gruodį kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją, prašydama dar kartą įvertinti sutartis su „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliu“ dėl joms skirtų geležinkelių pajėgumų 2021-2022 metų tvarkaraščiui, BNS patvirtino „LTG Infra“ atstovas Gediminas Petrauskas.
Pasak jo, komisijos išvados įmonė kol kas negavo.
BNS žiniomis, komisija paprašė „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelio“ pateikti informaciją apie jų akcininkus, ryšius su Baltarusija ir kitomis trečiosioms šalimis, tačiau vėliau dėl duomenų stokos sustabdė tyrimą.
LTG vasario 1 dieną nutraukė sutartį su „Belaruskalij“, o išvakarėse pranešė, jog netenkins kitų užsakovų prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės komisijos išvados.
Muitinės departamentas antradienį BNS patikslino, kad pirmadienį per Lietuvą pravažiavo iš viso 7 sąstatai su 399 vagonais kalio trąšų, o paskutinis traukinys Stasylų muitines poste patikrinimui buvo pateiktas 20.30 val.
Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšos per Lietuvą važiavo iki vasario 1 dienos.
Tuo metu Briuselis pernai birželį įvedė sankcijas Baltarusijos pagrindiniams ekonomikos sektoriams – kalio trąšų, naftos ir tabako.