Tokius Alternatyviųjų degalų ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pakeitimus palaikė 51 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 23, 11 parlamentarų pasisakė prieš. Šie pakeitimai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
Anot pakeitimų iniciatorių – šiuo projektu norima nustatyti tikslą, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje siektų 15 proc., o naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 proc., lyginant su 2021 m.
Anot parlamentarų, tokia priemonė yra būtina, nes reikia imtis konkrečių priemonių dekarbonizuojant Lietuvos transporto sektorių. Kaip paaiškinama projekto aiškinamajame rašte, tarp 2005 – 2021 m. periodu degalų išaugo daugiau, nei 45 proc., proporcingai išaugo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.
Pasak siūlymą pateikusių Seimo nariu, didėjantis naftos degalų vartojimas didina Lietuvos energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spartina klimato kaitą, netiesiogiai didina transporto sukeliamą taršą bei finansuoja agresiją vykdančius režimus.
Pasiūlymą Seime įregistravo parlamentarai Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė, Lukas Savickas, Romualdas Vaitkus, Vytautas Gapšys. Kaip teigiama aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK).
Anksčiau LAIEK įspėjo, kad tinkamai nevykdomi įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo transporto sektoriuje 2030 m. Lietuvai kainuos bent 482 mln. eurų, nes į įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) yra įtraukta ir 2021 – 2030 m. CO2 mažinimo kvota, kuri šiuo metu viršijama.
„Linava“: tai kainuoja milžiniškus pinigus
Savo ruožtu nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad Lietuvos logistikos ir transporto sektorius jau dabar vykdo tvarumo reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau.
„Seimui priėmus sprendimą dėl naftos degalų sumažinimo kelių transporte iki 2030 m., transporto sektoriui situacija tampa dar sunkesnė. Lietuvos įmonės bendrai turi apie 80 tūkst. tolimojo reiso sunkvežimių ir apie 40 tūkst. vietinio pervežimo automobilių, tad daugumą jų pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra praktiškai neįmanoma. Tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie įmonėms yra gerokai per dideli“, – komentare „Delfi“ sakė Z. Buivydas.
Pasak jo, jau net nekalbama apie žmogiškųjų išteklių kiekį, kurio reikia atnaujinant transporto parkus.
Problema kyla ir dėl paties alternatyvaus kuro – jų eksploataciniai laikotarpiai, pasak Z. Buivydo, yra gerokai mažesni, o ir pats transportas kainuoja gerokai daugiau.
„Žinoma, Lietuvos logistikos ir transporto sektorius prie to prisitaikys ir kažkaip vis tiek išgyvens, tačiau norėtųsi, kad valdžia priimdama sprendimus taip pat pabendrautų ir su vietos įmonėmis, kurios iš savo patirties gali padėti geriau įvertinti sprendimo svarbą“, – apibendrino „Linavos“ generalinis sekretorius.