Siūlo uždrausti bedarbiams vairuoti „Uber“ ar „Taxify“

Seimo narys Jurgis Razma Seime įregistravo pataisą, kuria siūlo, kad keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galėtų teikti tik asmenys turintys nuolatinį darbą. Vadinasi, darbo neturintys ir pavėžėjimo paslaugas per „Uber“, „Taxify“ ar „eTaksi“ teikiantys vairuotojams būtų priversti atsisakyti šios veiklos.

Pataisą registravo „dėl diskusijos“

Seimo nario pataisą pastebėjęs Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Žilvinas Šilėnas neslėpė pasipiktinimo.

„Bedarbiams - uždraus dirbti. Naujas politikų projektas. Jei neturite nuolatinio darbo - negalėsite „Uber'iauti“. Žodžiu jei žmogus neturi darbo, ir pragyvena pavėžėdamas kitus žmones, sumokėdamas mokesčius, valdžia - uždraus. Dar daugiau. Net jei turėsite nuolatinį darbą, valdžia nustatys, kad jei nesate "pailsėjęs" nuo nuolatinio darbo, tai uberiauti irgi negalėsite.

Įstatymas pakenks visiems. Ir žmonėms, kurie važinėja Uber, ir žmonėms, kurie veža Uber (ar per panašias platformas). Ir kas gi čia tai siūlo? Konservatoriai, o konkrečiai - Jurgis Razma. Ar čia tas žymusis konservatorių planas, kaip nugalėti valstiečius? Pasiūlant dar daugiau draudimų? Kai turi tokius dešiniuosius, tai kam tie kairieji“, – feisbuke rašo Ž. Šilėnas.

Įstatymo pataisą įregistravęs konservatorius J. Razma DELFI teigė, kad nuostatą, siūlančią drausti bedarbiams užsidirbti iš pavėžėjimo paslaugų, įtraukė daugiau dėl diskusijos, o ne atimti iš žmonių pajamas.

„Vienas tikslų yra ne dėl tų bedarbių ar nebedarbių, pats pabrėžiau, kad tai diskutuotina nuostata siekiant išsiaiškinti, ar tikrai tais atvejais, kai žmogus, neturėdamas kito darbo, užsiima pavėžėjimo veikla, turi socialines garantijas ir pan. Tuos dalykus padiskutuosime, matau, kad yra reaguojančių žmonių ir, kaip minėjau, dėl šios nuostatos nesu kategoriškai nusiteikęs, ją įdėjau, kad būtų diskusija,“ – teigė Seimo narys.

Tiesa, J. Razmos pataisa vien draudimu pavėžėjimo verslu užsiimti bedarbiams neapsiribojo. Seimo narys siūlo ir daugiau apribojimų pavėžėjimų verslu užsiimančioms įmonėms: leidimus tuo verstis turėtų išduoti savivaldybės, pavėžėti keleivius už pinigus būtų galima tik su nuosavu automobiliu arba įsigytu lizingu, taip pat, reikėtų papildomų reikalavimų tokiems automobiliams kuriuos nustatytų Vyriausybė.

Ž. Šilėno nuomone, tai visiškai neapgalvotas sprendimas. „Seimo narys pripažįsta, kad registruodamas pataisą visko neapgalvojo. Pas mus darosi nauja mada: pirma registruojama, po to galvojama. Tuomet taip ir gaunasi, kaip yra pažymėjus Valstybės kontrolė: Lietuvoje registruojame daugiausiai pataisų ir vėliau daugiausiai tų pataisų vėl taisome. Liaudies išmintis apie devynis matavimus ir tik kirpimą po to labai šioje vietoje praverstų“, – DELFI sakė Ž. Šilėnas.

Nori sąžiningos konkurencijos

Esminis pataisos tikslas, anot J. Razmos, ne atimti galimybę žmonėms užsidirbti, o užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas tarp pavėžėtojų ir taksi bendrovių.

„Jeigu paklaustumėte „Uber“, jie ir taip jums atsakytų, kad nepriima bedarbių pas save, ir mano projektas labiau skirtas ne tokioms civilizuotai dirbančioms bendrovėms kaip „Uber“ ar „Taxify“, kurios pačios nusistato tuos reikalavimus, nors jų teisės aktai nereikalauja.

Bet pagal gaunamą informaciją matau problemų, kad kai kurios formaliai taksi veiklą deklaruojančios bendrovės didesne dalimi yra perėjusios ant veiklos pavėžėjimo principu, o jų kontrolei reikalavimai yra labai kuklūs ir taip, manau, yra iškreipiama konkurencija taksi rinkoje“, – sakė jis.

Paklaustas, kurias bendroves jis turi omenyje, jis nedetalizavo: „Turiu kai kuriuos pavadinimus, bet nenorėčiau prapliupti kaltinimais konkrečioms bendrovėms. Yra tarnybos, kurios turi tuos dalykus prižiūrėti. Aš pasiūsiu mokesčių inspekcijai tuos duomenis, tegul jie pasižiūri, bet yra taksi bendrovių, yra jų pačių reklamose rodomos didžiulis skaičius automobilių, bet kai pasižiūri į sumokamus mokesčius, jie yra panašūs į tuos, kokius sumoka bendrovės, deklaruojančios tik labai nedidelį automobilių skaičių.“

J. Razma įsitikinęs, kad įstatymo projektas užtikrintų sąžiningą konkurenciją, būtų aiškesni mokestiniai dalykai.

Šilėnas: nukreipta prieš visą pavėžėjimo rinką

LLRI vadovas Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad po to tokiais siūlymais slepiasi ne vien skubėjimas ar visų pusių neįvertinimas, bet ir galimai siekis kovoti prieš visą pavėžėjimo paslaugų rinką.
„Jeigu norima kovoti su šėšėliu, pasirūpinti, kad visi sąžiningai mokėtų mokesčius reikia ir siūlyti atitinkamus būdus. Dabar gi su problema kovojama viską uždraudžiant“, – sakė Ž. Šilėnas.

J. Razma taip pat siūlo užtikrinti, kad keleivių vežimo už pinigus paslaugas teikiančios įmonės užtikrintų, kad jų vairuotojai būtų pailsėję, turėtų pakankamai laiko miegui, nepersidirbtų ir nerizikuotų keleivių sveikata ir gyvybėmis.

Ž. Šilėnas sako galintis sutikti su šiuo argumentu, bet abejoja jo įgyvendinimo kontrolės mechanizmais. „Greičiausiai viskas būtų užkrauta ant tokias [pavėžėjimo] paslaugas teikiančių įmonių. Sukontroliuoti būtų sunku, todėl atsirastų papildomas argumentas jas dar labiau spausti, o gal visai išstumti“, – svarstė ekspertas.