„Nuosekliai laikomės tos pozicijos, kad mobilumo paketas, toks, koks yra dabar, nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais. Todėl sveikiname generalinio advokato išvadą ir tikimės, kad ši diskriminacinė nuostata vežėjams bus nedelsiant panaikinta“, – teigė M. Skuodis.
Siekdama užtikrinti, kad ES kelių transporto sektorius taptų efektyvesnis ir mažiau taršus, o Lietuvos vežėjai nebūtų diskriminuojami ir nepatirtų nelygių konkurencijos sąlygų, suteikiančių pranašumą kitų šalių vežėjams, Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kipru ir Malta yra pateikusi ieškinius ESTT.
Svarbiausia nuostata, kurią, pasak Susisiekimo ministerijos, minėtos šalys ginčijo ieškiniuose, nustato, kad transporto ir logistikos įmonės turi organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrintas, įmonių turimų transportų priemonių, su kuriomis vykdomas tarptautinis krovinių vežimas, grįžimas įmonės registracijos adresu ne vėliau kaip kas aštuonias savaites.
Europos Komisijos (EK) atlikto vertinimo duomenimis, vilkiko grąžinimo reikalavimo taikymas lemtų 1,3–4,9 proc. didesnes ES kelių transporto CO2 emisijas, o oro taršos sukelta papildoma žala ES piliečių sveikatai gali siekti iki 25,9 mln. eurų per metus.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso skaičiavimais, vilkikų grąžinimas Lietuvos transporto sektoriaus kasmetines sąnaudas didina daugiau nei 620 mln. eurų.
ESTT teisėjų kolegija dar spręs, kada priimti galutinį sprendimą bylose dėl Mobilumo paketo nuostatų teisėtumo, tačiau jo tikimasi sulaukti šiemet arba kitų metų pirmoje pusėje, praneša Susisiekimo ministerija.