„Tą žingsnį darome ir darysime, sausio 1 d. tai tikrai bus įprasminta, kalbant apie taršių automobilių, taršių senų automobilių, kuriuos norima įvesti į Lietuvą (mokestį – DELFI), kad tai būtų tam tikra finansinė paskata jų neįvežti. Nekalbu apie tai, kuo šiandien naudojamasi, kas yra registruota. Bent pirmasis žingsnis bus, kad Lietuva nebūtų seno automobilių parko importo šalimi, kalbant apie registracijos mokestį, rinkliavą. Kad neapsimokėtų senus taršius automobilius atvežti į Lietuvą. Taip pat reikėtų kalbėti apie skatinimą, kalbant apie esamą automobilių parką“, – sakė S. Skvernelis.
Anot S. Skvernelio, vairuojantys Lietuvoje jau registruotus taršius automobilius bus skatinami juos utilizuoti, gauti kompensaciją ir ją panaudoti įsigyjant mažiau taršius automobilius.
Praėjusią savaitę S. Skvernelis pareiškė, kad Lietuvoje gali būti įvedamas taršių automobilių mokestis. Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad tikslus planas dar tik rengiamas. Visgi, antradienį Seime premjeras patvirtino, kad mokestis bus įvestas jau nuo kitų metų.
Kalbama ir apie naują NT mokestį
Kaip rašo naujienų agentūra BNS, premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, bus įvestas taršių automobilių mokestis.
„Bet kokiu atveju klausimas darbotvarkėje bus, išvengti negalėsime (...). Niekur nedingsime, mes čia rudenį ateisime, nes biudžetas turi ne tiktai išlaidas, kurias mes matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir pajamas. Tai norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomas pajamas“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.
„Turime nekilnojamojo turto mokestį, bet diskusija turbūt neišvengiama, ar jis yra efektyvus, ar teisingas, ar bazė yra tinkama“, – pridūrė S. Skvernelis.
Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius, plėsti NT apmokestinimą.
Vyriausybė pernai siūlė 0,3 proc. apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus, tačiau jis Seime pritarimo nesulaukė.
Pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus
Pirmadienį „DELFI Diena“ laidoje Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius prasitarė, kad galvojant apie mažiausiai taršius automobilius, pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus.
„Dabar galvojama apie tuos mažiausiai taršius automobilius, už 130 g/km, tai yra pradinis 20 eurų per metus. Jį susimoki tuo metu, kai praeinama techninė apžiūra, po to yra progresinis mokestis, priklausomai nuo to, koks yra CO2 didėjimas. Pavyzdžiui, jeigu yra 135 (gramai), pagal koeficientą papildomai susimoki 2,5 euro““, - sakė AM kancleris.
Kalbėdamas apie mokesčius, jis taip pat pabrėžė, kad vienas pagrindinių tikslų, jog gatvėmis važinėtų kuo mažiau taršių automobilių. „Aš noriu pasakyti, kad žmogus, matydamas, kad jam kainuoja išlaikyti automobilį, jis bus bent jau paskatintas atsisakyti bent jau antrojo automobilio“, - sakė kancleris.
Paklausus, kokių šalių patirtimi remtasi nustatant taršos standartus, kancleris atsakė, kad imtasi Europos vidurkio.
Planas bus pristatytas tik rudenį?
Praėjusią savaitę aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kalbėdamas Žinių radijuje apie laukiančius pokyčius sakė, kad Lietuva šiandien yra vienintelė šalis, kuri kol kas nesitvarko su dyzelinių automobilių keliama problema, todėl jau rudenį visuomenei bus pristatytas planas, kuriame visiems atsisakantiems senų dyzelinių automobilių bus siūloma 1 tūkst. Eur kompensacija.
Pasak ministro, Lietuva yra viena tų šalių, kur yra ir didžiausias dyzelinių automobilių perkamumas, tačiau tai, anot jo, natūralu, nes žmonėms paprasčiausiai trūksta motyvacijos.
„Tai, turbūt, natūralu, nes mokesčių forma ar lengvatų forma motyvacijos nėra, o kitos šalys turi apribojimus. Yra sureguliuota taip, kad žmonėms būtų motyvacija pirkti mažiau taršų automobilį. Mūsų tikslas yra, kad žmonės keistų senus taršius dyzelinius automobilius į kita kuro rūšimi varomą transporto priemonę, išskyrus dyzelinį automobilį“, – Žinių radijo laidoje sakė jis.