Pasak jo, dabar žvyrkelių asfaltavimo procesas yra per daug biurokratiškas, todėl jį reikėtų paspartinti.
„Aš manau, kad šiandien yra biurokratinė kliūtis. Patys aprašai, pačios procedūros. (...) Reikia galvoti apie specialų instrumentą. Mes kalbėjome su savivaldybėmis, kur savivaldybės prisideda, kur gyventojai patys prisideda, kaip tai skatinti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Vyriausybėje pirmadienį susitiko ministrų kabineto ir savivaldybių atstovai. Jie nutarė, kad po mėnesio sugrįš su konkrečiomis idėjomis, kaip būtų galima keisti žvyrkelių asfaltavimo finansavimą.
„Jeigu kalbėtume apie vietinės reikšmės ir rajoninius kelius, tai situacija sudėtinga. Magistraliniai keliai daugiau ar mažiau palaikomi ir palaikomasis remontas ar tiesimas yra, bet pravažiavau per pusantrų metų lygiai 31 savivaldybę, nė vienos nebuvo, kur žmonės nesiskųstų dėl žvyrkelių. Tai gyvenimo kokybės klausimas“, – tvirtino premjeras.
Šiuo metu kelių priežiūra ir asfaltavimas yra finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Nuo šiemet į programą patenka 48 proc. lėšų, surenkamų iš degalų akcizų (iki tol – 65 proc.). S. Skvernelis nedetalizavo, ar bus siūlomą šį rodiklį palikti.
Pasak Savivaldybių asociacijos vadovo, Druskininkų mero Ričardo Malinausko, reikia spartinti ir didinti žvyrkelių asfaltavimui skiriamas lėšas.
„Reikia kalbėti apie bendrą lėšų skyrimo dydį. Asfalto kilometras lygiai tiek pat kainuoja mažoje ir didelėje savivaldybėje“, – žurnalistams teigė R. Malinauskas.
Jis pabrėžė, kad lėšų trūkumas yra pagrindinė žvyrkelių asfaltavimo problema.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis žurnalistams tvirtino, kad su dabartine programa visų Lietuvoje žvyrkelių asfaltavimas užtruktų dešimtmečius.
Žvyrkelių asfaltavimui šiemet ketinama skirti 53,054 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Pernai žvyrkeliams skirta apie 83 mln. eurų.
Šiemet visos Kelių priežiūros ir plėtros programos dydis siekia 492,6 mln. eurų.