Kai kurioms sodų bendrijoms tapus gyvenamaisiais kvartalais jų gyventojai ir toliau važinėja jokių reikalavimų neatitinkančiais keliais.
Praėjusių metų pabaigoje priimtose Sodininkų bendrijų įstatymo pataisose numatyta, kad nuo liepos pabaigos, bendrijų prašymu, kelius ir gatves perima ir tvarko savivaldybės, o iki to laiko Vyriausybė patvirtins tvarką, kaip tai bus daroma.
Sodų bendrijų asociacijos valdybos narys Eidigintas Germanavičius sako, kad labai svarbu pradėti savivaldybėms perimti bendrijų kelius.
„Sodų teritorijos pasidaro tarsi niekieno, panašiai kaip užsienio ambasada. Lietuva saugo iki ambasados vartų, o kas darosi už vartų, tai jau yra ambasados reikalas. Taigi mes esame lygiai tokie patys ambasadoriai, savivaldybė nesikiša, jiems neįdomu, kas viduje darosi. Taigi dėmesys labai menkas“, - DELFI komentavo jis.
Pasak jo, po nepriklausomybės atgavimo sodininkai liko vieni, todėl siūloma arba panaikinti šias bendrijas ir perduoti jas savivaldybėms, arba atsisukti į sodų bendrijų gyventojus ir nustatyti jų pareigas, kaip yra miestuose ir kaimuose. Tokius pasiūlymus jis sako nusiuntęs visoms Seimo frakcijoms.
„Taigi miestuose jos galėtų būti kaip miesto rajonas, o kaimuose kaip kaimas“, - svarstė pašnekovas.
Kai kurie pravažiavimai neatitinka jokių reikalavimų
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas Vidmantas Bezaras sakė, kad iki kovo 15 d. visos savivaldybės turėjo parašyti savo skaičiavimus, kiek lėšų joms reikės bendrijų kelių perėmimui. Kovo 13-ąją savo skaičiavimus buvo pateikusios 23 iš 60 savivaldybių.
Surinkus skaičiavimus, dalis reikiamų lėšų bus įtrauktos skaičiuojant 2016 m. biudžetą.
„Yra savivaldybių, kurios jau yra perėmusios pavienius kelius. Tačiau problema dar yra tai, kad yra daug sodų bendrijų, kuriose esantys keliai nėra niekur registruoti, neatitinka standartų, neturi priskirtų žemės sklypų. Taigi oficialiai savivaldybėms jie bus perduodami kaip žemė, o savivaldybės turės įregistruoti kaip gatvę. Kai kurie sodų pravažiavimai niekaip neatitiks nei gatvės, nei kelio reikalavimų“, - sakė V. Bezaras.
Savivaldybėms perėmus kelius jie būtų reguliariai valomi ir prižiūrimi savivaldos biudžeto lėšomis.
Lietuvoje yra apie 1800 registruotų ir neregistruotų sodų bendrijų.
„Daugelyje jų kelių nereikia perimti ir turbūt nei sodo bendrija, nei savivaldybė negali tikėtis, kad juos perims, nes žmonės ten atvažiuoja tik vasarą. Tačiau tai darosi labai aktualu toks sodų bendrijoms, kurios yra miestų teritorijose arba persitvarko į gyvenamuosius kvartalus“, - kalbėjo pašnekovas.
Prieš kelerius metus penkios didžiosios šalies savivaldybės buvo paskaičiavusios, kad kelių perėmimui būtų reikėję 50 mln. Lt (apie 15 mln. eurų).
Priimtose įstatymo pataisose įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negalėtų būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.
Taip pat įstatyme nurodoma, kad bendrijų teritorijose negali būti statomi daugiaaukščiai pastatai.
Įstatymas papildytas nuostata, kad maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams, gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m, priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m.
Iki šiol buvo numatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje vidaus tvarką nustato bendrijos vidaus taisyklės. Taip pat iki 80 kv.m dydžio statinius galima statyti be statybos leidimo.