Savaitės pradžioje pristatydama šalies aplinkosaugos veiksmingumo vertinimą EBPO Lietuvai pateikė 43 rekomendacijas.
Jos buvo susijusios su geležinkelių elektrifikacija, oro ir vandens taršos mažinimu, tarp rekomendacijų buvo užsiminta ir apie dyzelino akcizo didinimą.
Kalbėdamas apie pastarąjį siūlymą EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormannas pabrėžė, kad dyzelinui akcizas Lietuvoje yra daug mažesnis nei benzinui, o tai skatina didesnį jo vartojimą.
„Dyzelis naudojamas namų ūkiuose ir žemės ūkyje prisidėjo prie taršos, šiai priemonei Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį, kad namų ūkiams ir pažeidžiamiems subjektams nebūtų užkrauta didelė našta“, – savaitės pradžioje sakė į Lietuvą atvykęs M. Cormannas ir ragino suvienodinti dyzelio bei benzino akcizus.
Kalbant apie kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžius, vienodas dyzelino ir benzino akcizas yra tik Belgijoje. Lietuvoje šis skirtumas sudaro 9,4 ct/l, Latvijoje – 9,5 ct/l, Estijoje – 19,1 ct/l.
Tarp didžiausią akcizų tarifų skirtumą turinčių šalių – Graikija, Nyderlandai bei jau minėta Estija.
Graikijoje akcizų tarifų skirtumas siekia 29 ct/l, Nyderlanduose – 29,1 ct/l.
Akcizą siūlo kelti labiau nei benzino
Ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis aiškino, kad dyzelino įsigalėjimas mažalitražiuose automobiliuose yra senas Europos fiasko.
„Seniau buvo galvojama, kad dyzelinas išmeta mažiau CO2, kas šiaip yra tiesa, aukštesnė degimo temperatūra, bet buvo pražiūrėta tai, kad dyzelis yra taršesnis azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis.
Šis fiasko yra kelių dešimtmečių senumo ir klausimas, kodėl jis nėra panaikinamas mokestinėmis ar kitomis priemonėmis, o kad problema ignoruojama ir rodo faktą, kad dyzelino akcizas yra mažesnis negu benzino. Tai yra pavyzdys, kaip Europos plakėjai liežuviu sprendžia problemas, kurios yra žinomos kelis dešimtmečius.
Mes tikrai neišvengsime dyzelino sunkvežimiuose, autobusuose, bet dyzelino naudojimas dyzeliniuose mažalitražiuose automobiliuose buvo nusikalstama politika padaryta dėl klaidos mąstyme ir iki šiol neištaisyta“, – apie EBPO pastabas ir tai, kaip nieko nesiimama kalbėjo R. Kuodis.
Jo teigimu, taisyti klaidą turėtų visa Europa, tačiau jokiu būdu ne kiekviena šalis atskirai, kaip rekomenduota Lietuvai.
„Visos šalys konkuruoja degalų kainomis, kas bus, jei Lietuva viena pradės vykdyti aplinkosauginę Europos politiką. Tai reikia padaryti visiems iš karto“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie priemones, kaip būtų galima mažinti dyzelinių automobilių naudojimą, ekonomistas tikino, kad tam yra ne viena išeitis, pasak jo, nuo mokestinių iki tam tikrų ribojimų, tarkime, tokiems automobiliams įvažiuoti į miestų centrus.
„Tų priemonių yra įvairių, bet didžioji bėda, kad Europos laivas nežino kur plaukti, neturi politikos.
Jeigu šaliai nepatinka tam tikras automobilių tipas, galima ir nustoti juos visai registruoti, kaip mes draudžiame branduolines bombas gyventojų namuose“, – pavyzdį pateikė jis bei aiškino, kad bet kuriuo atveju, jeigu problema yra, sprendimai turi būti ryžtingi, o ne tik tuščios kalbos apie tai, kaip kovojama su tarša miestuose, tačiau dyzelinis kuras šiandien vis dar kainuoja pigiau nei benzinas.
R. Kuodis pabrėžė pritariantis dyzelino akcizo didinimui ir teigė, kad akcizo tarifas turėtų būti ne tik sulygintas su benzino, tačiau būti už jį didesnis.
„Reikia, kad žmonės rinktųsi bent jau ne dyzelinius automobilius“, – pridūrė jis.
Jei pakels tik Lietuva, bus šūvis į kojas
Apie tai, kad skirtumas tarp akcizų tarifų benzinui ir dyzelinui turi išnykti, „Delfi“ kalbėjo ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad nemažai klausimų šioje situacijoje kelia tokios idėjos įgyvendinimas, nes kol kas, kaip pridūrė, iš tarptautinių organizacijų matome tik baksnojimą į pavienes valstybes.
„Nereikia savęs apgaudinėti, kad valstybės po vieną skubės sulyginti akcizus tarp benzinui ir dyzelinui.
Sulyginti akcizų tarifus nėra taip paprasta ir kai ES yra 27 šalys, vis tiek yra konkurencija kur kas pilasi kurą.
Nemanau, kad daug šalių bus suinteresuotos sulyginti tuos akcizų tarifus greitai. Jeigu tai padarysime tik mes, o Latvija ir Lenkija ne, tai bus smūgis mūsų verslui, o mes vėl šaudysime sau į kojas.
Tai turėtų būti bendras ES sprendimas, įpareigojantis šalis per tam tikrą laiką sulyginti šį tarifą, nes be to šalys, matyt, neskubės to daryti konkurencinėje aplinkoje“, – sakė jis.
Ekonomisto nuomone, kaip prieš 30-40 metų, kai Europoje vyravo įsitikinimas, kad dyzelinas aplinkai yra palankesnis negu benzinas ir dėl to akcizai dyzelinui buvo sumažinti palyginti su benzinu, taip dabar atsiradus naujiems įrodymams ir keičiantis įsitikinimams dėl dyzelino, turėtų keistis ir tarifai.
Nepriklausomai nuo to, ar Lietuva pakels akcizo tarifą dyzelinui, ekonomisto nuomone, nuo 2023-ųjų planuojamas automobilių registracijos mokestis turėtų išlikti.
„Aš manau, kad automobilio apmokestinimas yra reikalingas. Yra daug alternatyvų, kaip turėti mažiau taršų automobilį.
Esmė, kad visoje ES akcizai po truputį buvo keliami, tačiau CO2 išmetimas tik didėjo. Tai nepaisant to, kad mes akcizus didiname, tai neveikia.
Žinoma, akcizo tarifus būtų galima didinti labai smarkiai, bet ar tai būtų protinga? Žinoma, reikia dyzeliną artinti prie benzino kainos, bet automobilių apmokestinimas turi būti. Kitu atveju, akcizą reikia kelti labai drastiškai, kad tai paveiktų žmonių elgesį“, – sakė jis.
Planuoja pokyčius
„Delfi“ primena, kad apie pokyčius, susijusius su dyzelino akcizų didinimu, jau kuris laikas kalba ir šalies valdžia.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad esama mokesčių sistema, balansuojanti ant ES nustatytų minimalių akcizų dydžių, sukuria parankesnes sąlygas pirkti degalus, tačiau tai neigiama linkme kreipia ir vartotojų elgseną – žmonės mieliau renkasi dyzelinius automobilius.
Kol kas ji nedetalizavo, kiek tiksliai akcizai galėtų keistis.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, reikšminga akcizų tarifų ir automobilių taršos mokesčio peržiūra yra numatyta jau rudenį.