Praėjusią savaitę aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešai teigė, kad diskusijos dėl taršių automobilių apmokestinimo jau vyksta. Jis vylėsi, kad tokio mokesčio projektas bus pateiktas ir kartu su kitų metų valstybės biudžetu bus patvirtintas dar šiemet.
„Dėl automobilio mokesčio mes jau esame svarstę Vyriausybės formate. Reiktų nepamiršti, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms.
Dabar tai yra pateikta viešoms konsultacijoms. Tikimės šį (mokesčio, – DELFI) formatą pateikti kartu su biudžetu. Mes kalbame apie taršius automobilius. Dėl slenksčio galutinai neapsisprendę, bet mūsų siūlymas yra 200–210 g kilometrui“, – kalbėjo ministras, turėdamas galvoje išmetamo anglies dvideginio kiekį (CO2/km).
Vyriausybės priemonių plane buvo numatytas „Palaipsnis vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo mažinimas.“ Šis punktas kovą buvo pakeistas taip: „Netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimas.“
Idant nepažeistų minėto plano, iki šio mėnesio pabaigos Aplinkos ir Finansų ministerijos turi pateikti transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimą ir pasiūlymus (priemones), kaip jį mažinti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ką tiksliai „žalieji“ sumanė.
Tarp taršių daugiausia vokiškų
Kaip DELFI informavo „Regitra“, iš viso Lietuvoje registruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių. Pagal ES direktyvą duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, pradėti kaupti nuo 2011 m. Nuo to laiko Lietuvoje užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių (M1 klasės). Žinomi duomenys apie 560 tūkst. iš jų CO2 išmetimą.
Ministro minėtą 200 g/km CO2 emisijos ribą viršija apie 90 tūkst. automobilių. Daugiausia iš jų yra vokiškų BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“, atitinkamai 17,8 tūkst, 13,6 tūkst. ir 9,4 tūkst. Vidutinis tokių automobilių amžius yra beveik 14 metų, 3/4 jų varomi dyzelinu.
Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Gorochovskis tikino, kad jo vadovo paminėtas įstatymas yra idėjos svarstymo stadijoje. Esą jokių sprendimų nėra priimta, išskyrus esminę idėją – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
„Tam ir tikslinga skatinti atnaujinti automobilių parką, kuris yra vienas seniausių Europoje. Didžioji dalis Europos šalių (20 šalių) taiko CO2 rodiklį kaip pagrindinį parametrą siekiant nustatyti automobilio taršos mokesčio dydį, be to ES šalyse taikoma praktika dyzelinius automobilius apmokestinti didesniu tarifu taip siekiant mažinti ne tik klimato kaitos, bet ir oro taršos problemą.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu rengiamasi viešosioms konsultacijoms, į kurias bus siekiama įtraukti didelę visuomenės dalį: „Tikimės, kad būtent jų metu galėsime išgryninti tinkamiausią apmokestinimo būdą, parametrą, mokesčio dydį, todėl kviečiame žmones prisidėti prie būsimo mokesčio formavimo.“
Kiek ir už ką moka kaimynai
Kol Lietuvoje svarstoma apie būsimas diskusijas, Latvijoje Transporto priemonės naudojimo ir įmonės automobilio mokestis buvo priimtas dar 2012 m. Kaip informuoja šios šalies Mokesčių inspekcija, transporto priemonės savininkas arba valdytojas šį mokestį moka kiekvienais metais. To nepadarius, neleidžiama techninė apžiūra, perregistravimas ar išregistravimas.
Mokestis už motociklą, triratį ar keturratį skaičiuojamas atsižvelgiant į jo variklio darbinį tūrį ir siekia nuo 17,07 Eur (mažiau nei 500 cm3) iki 68,30 Eur, (per 1500 cm3).
Automobiliai Latvijoje apmokestinami dvejopai. Naujesni – pagal išmetamą išmetamų anglies dvideginio (CO2) dujų kiekį, senesni – pagal kitus parametrus: svorį, variklio tūrį ir galią (kW).
Latvijoje senesni lengviausi ir silpniausi automobiliai (iki 1,5 t, 1500 cm3 ir 55 kW) apmokestinami 33 Eur. Sunkiausi ir galingiausi (per 3,5 t, 5000 cm3 ir 300 kW) – 704 Eur.
Ministras K. Navickas, pristatydamas būsimą automobilio mokestį Lietuvoje, žadėjo, kad jį įvedant būtų taikomos lengvatos ir išimtys. Tokios yra ir Latvijoje. Pavyzdžiui, mokestis netaikomas vienai neįgaliojo arba neįgalų vaiką turinčių asmenų transporto priemonei, pusę mokesčio sumos moka didelės šeimos ir pan.
Beje, Latvijoje apmokestinami ir įmonėms ar organizacijoms priklausantys lengvieji automobiliai, kurių paskirtis – keleivių (iki 8) ir jų bagažo vežimas, taip pat komerciniai automobiliai, turintys daugiau kaip 3 vietas (su vairuotojo) ir sveriantys iki 3 tūkst. kg.
Juridiniams asmenims priklausantys automobiliai apmokestinami atsižvelgiant į jų darbinį tūrį. Už automobilius, kurių variklių darbinis tūris yra iki 2000 cm3, nustatytas 29 Eur/mėn., iki 2500 cm3 – 46 Eur/mėn., per 2500 cm3 – 62 Eur/mėn.
Mokestis netaikomas įmonėms, kurios automobilius naudoja išskirtinai ekonominei veiklai vykdyti. Šiuo atveju kiekviename tokiame automobilyje turi veikti kelionės kontrolės arba navigacijos sistema, leidžianti realiu laiku sužinoti, kur jis yra.
Rumunijoje – tūkstančiai eurų subsidijoms
Europos automobilių gamintojų asociacija kasmet atnaujina duomenis apie Europoje taikomus mokesčius taršiems automobiliams ir paskatas įsigyti švaresnius.
Nemažai dėmesio naujausioje apžvalgoje skiriama Rumunijai, kuri pernai patvirtino 3 metų planą atnaujinti automobilių parką ir atsikratyti senienų.
Be to, 10 tūkst. Eur subsidija skiriama perkant naują vien elektra varomą automobilį. Prie šios sumos galima gauti ir minėtą 1,5 tūkst. paskatą. Įsigyjant naują hibridinį automobilį, valstybės subsidija sudaro 4,5 tūkst. Eur.
Kitose šalyse automobilių gamintojai taip pat suteikia nuolaidas kai atsisakoma senesnės mašinos ir perkama nauja. Pvz., „Express.co.uk“ skaičiuoja, kad Didžiojoje Britanijoje kai kurie gamintojai pirkėjams tokiais atvejais atvejais suteikė iki 8 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 9 tūkst. Eur) nuolaidas perkant naujus automobilius.
Lietuvių prisirišimas prie automobilių
„Galimybes vertinu labai atsargiai ir skeptiškai vien dėl to, kad lietuviai labai priešiškai nusiteikę apskritai prieš naujus mokesčius ir ypač prieš automobilių mokesčius. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius Lietuvoje gana didelis ir natūralu, kad bet koks jų mokestis paliestų daugelį. Taigi, sunku tikėtis pritarimo tokiam mokesčiui.
Jį realu svarstyti turbūt tik tokiu atveju, jei tvirtinant automobilių mokesčio projektą, iš karto visuomenė labai aiškiai matytų kokią už tai gauna naudą – pvz., galbūt mažesnį GPM, „Sodros“ įmokas ar kitus mokesčius. Tokiu atveju automobilių mokestis būtų matomas kaip kompromisas mažinant mokestinę naštą kitose srityse“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis sakė sunkiai įsivaizduojąs, kad tokį nepopuliarų mokestį kuri nors Vyriausybė įvestų nekriziniu laikotarpiu. Tačiau apskritai turto mokesčiai esą yra efektyvesni ir socialiai teisingesni nei pajamų mokesčiai.
„Jų sunkiau išvengti, dėl to, kad tai yra registruojamas turtas (pvz., NT ar automobiliai). Dėl to, valstybėse, kur yra aukštas mokesčių vengimas, šešėlinė ekonomika, tokie mokesčiai pasiteisina labiau. Ypač jeigu tai yra progresyvus mokesčio dydis, kuris priklauso nuo automobilio vertės, galingumo. Natūralu, kad jis socialiai teisingas, nes brangesnius galingesnius automobilius turintys asmenys sumoka didesnį tarifą.
Vertinant ekonominę logiką, aplinkosaugos funkciją tai yra kur kas mažiau žalingas mokestis nei GPM. Tačiau sunku įsivaizduoti, kokiu būdu šiame ekonomikos vystymosi etape Vyriausybė galėtų parduoti tokį mokestį visuomenei“, – svarstė N. Mačiulis ir pridūrė, kad reikėtų ieškoti „išmanių mainų“ ir priemonių, kurios įtikintų gyventojus, kad tai būtų naudinga.