Už automobilio ridos sukinėjimą gresia problemos: praeiti techninę apžiūrą būtų sunkiau

Lietuvoje norima pažaboti automobilių ridos sukinėtojus. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) siūlo, kad jeigu naujos techninės apžiūros metu rida pasirodys mažesnė nei per praėjusią patikrą, tuomet tai būtų vertinama kaip didelis trūkumas ir automobilis techninės apžiūros nepraeitų, praneša LNK Žinios.

„Tai nėra naujovė, šitie dalykai, susiję su ridos klastojimu, buvo aprašyti anksčiau. Tai yra reikalavimas, išplaukiantis iš Europos Sąjungos direktyvos‟, – komentuoja TSA Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.

Pasak jo, ES direktyvoje tyčinis ridos klastojimas ar bandymas ją pakoreguoti traktuojamas kaip didelis trūkumas, vertintinas techninės apžiūros metu.

S. Mažionio teigimu, pasitaiko, kad žmogus atvyksta į pirmąją techninę apžiūrą po automobilio įsigijimo ir pasirodo, jog rida buvo koreguota.

„Išvengiant tokių situacijų kiekvienas žmogus iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo gali transporto priemonę patikrinti autorizuotame servise. Yra įvairių įmonių, teikiančių paslaugas, kurios supažindina su transporto priemonės istorija ir žmogus gali pamatyti, kokia buvo rida‟, – teigia LTSA atstovas.

Paklausus, ar taip yra perkeliama atsakomybė pirkėjams, jis teigė, kad jiems duodama indikacija, jog reikia atkreipti didesnį dėmesį į problemą ir iki sutarčių sudarymo pasitikrinti, ar rida nėra suklastota, nes tikrąjį kaltininką surasti gali būti sunku.

Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis nelinkęs pritarti tokioms sankcijoms. Pasak jo, pirmiausia reiktų edukuoti žmones, kad prieš pirkdami labiau pasidomėtų automobilio istorija.

„Aš manau, kad taip neturėtų būti (...). Kitas klausimas: ką tada daryti tam žmogui? Ar jam dabar ieškoti, kur vėl padaryti tą odometro korekciją? Tai kaip ir paskatintų iš savęs ridos klastojimą‟, – sakė M. Buzelis.

Anot jo, Lietuvoje rida klastojama dažniau nei vidutiniškai Europoje.

„Jeigu Europoje imtume visas šalis, tai vidutiniškai apie 15,4 proc. automobilių yra su suklastota rida. Lietuvoje, savo ruožtu, šitas rodiklis kyla iki 18,1 proc. Tai galima grubiai sakyti, kad kas penktas Lietuvoje važinėjantis naudotas automobilis gali būti su suklastota rida‟, – teigia „carVertical‟ atstovas.

Jis pabrėžia, kad daugiausiai tokios korekcijos aptinkamos iš užsienio įvežamose transporto priemonėse.

„Reiškia, jeigu Lietuvoje automobiliai keliauja iš rankų į rankas, tai retesniu atveju yra rida klastojama, kadangi būtų palyginti lengva nustatyti, kam turint automobilį buvo suklastota rida. O kai automobiliai keliauja iš vienos šalies į kitą, informacija pasimeta, šalys duomenimis nesikeičia‟, – aiškina M. Buzelis.

Jo turima informacija rodo, kad tarp pirmaujančių pagal suklastotą ridą yra BMW markės automobiliai.

„Turbūt nelabai ką nustebins, bet vis dėlto pagal šitus rodiklius Lietuvoje BMW yra tarp pirmų pozicijų. Žmonės klastoja ridą tiems automobiliams, kuriuos labiausiai perka‟, – teigė M. Buzelis.

Eksperto teigimu, su koreguotais odometro rodmenimis automobiliai gali būti parduodami maždaug 25 proc. didesne kaina.

„Atsukti tuos kilometrus, liaudiškai kalbant, yra sąlyginai pigu, tai kainuoja kelis šimtus eurų, modernūs automobiliai išvis – ten nereikia nieko fiziškai daryti, užtenka prisijungti kompiuteriu ir tuos skaičius tiesiog pakeisti. Tačiau už tuos kelis šimtus eurų žmonės padaro nuostolių už kelis tūkstančius‟, – sakė bendrovės atstovas.

Čia galite pažiūrėti LNK video: