Pasak Lietuvos vežėjų atstovų, Europoje trūksta saugių aikštelių vilkikams palikti, be to, dėl koronaviruso pandemijos daug viešbučių yra užsidarę, o veikiantys ne itin noriai priima vairuotojus.
„Dėl COVID-19 situacijos dalis viešbučių yra užsidarę apskritai, nors transporto skaičius Europos keliuose nėra sumažėjęs. Kai ateina laikas, viešbučiai negali priimti žmonių, kuriems reikia atlikti tą poilsį“, – BNS sakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas pripažįsta, kad Europoje dramatiškai trūkstant tinkamų poilsio vietų, vairuotojams tenka pažeisti taisykles ir ilsėtis kabinose.
„Rizikuojame. O ką daryti? Būtų nesąžininga pasakyti, kad kažką kitaip darome“ – BNS tvirtino R. Austinskas.
Jis pabrėžė, kad įsigaliojus draudimui ilsėtis kabinose, vairuotojai nesuvaldo rizikų – palikus transporto priemonę nesaugioje aikštelėje, už krovinį atsakingas jo vežėjas. Incidento atveju tai būtų traktuojama kaip nedraudiminis įvykis.
„Tai mus vėl verčia spręsti – kas yra geriau, ar nepažeisti taisyklių ir eiti į viešbutį, ar likti automobilyje ir saugoti krovinį. Vežėjai ką pasirenka, čia turbūt atsakymas aiškus. Už tai mūsų laukia baudos“, – sakė „Linavos“ prezidentas.
Pasak R. Austinsko, nors pirmosios Mobilumo paketo nuostatos įsigaliojo prieš kelis mėnesius, vieningos kontrolės Europoje – patvirtinto administravimo ir baudų taikymo mechanizmo – kol kas nėra.
Tačiau Lietuvos institucijos jau gali reikalauti įrodymų, patvirtinančių, kad vairuotojas ilsėjosi viešbutyje, o bauda už pažeidimą būtų skirta darbdaviui.
„Jei kils įtarimas, kad kažkoks vairuotojas miegojo (kabinoje – BNS), tai tą kontrolę vykdys mūsų LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija – BNS) ir Darbo inspekcija. Šiandien vairuotoją kelyje tikrinantys pareigūnai neturi teisės reikalauti viešbučio sąskaitos ar panašiai, bet tikrintojai Lietuvoje turi teisę tą pamatyti ir sužinoti“, – sakė R. Austinskas.
P. Drižas pastebti, kad ir Europos Komisija (EK) yra konstatavusi, jog žemyne nėra pakankamai saugių aikštelių.
„Skaičiai yra labai gąsdinantys – saugių vietų, kad šalia būtų saugi parkavimo aikštelė, yra 7 tūkstančiai. Kiekvieną naktį, kai reikia atlikti ilgąjį poilsį, mūsų skaičiavimais, bent 100 tūkst. Europoje važinėjančių vilkikų neturi kur dėtis“, – teigė TTLA vadovas.
Tačiau, anot jo, teisės aktui įsigaliojus, pati Komisija jau nebegali sustabdyti tokių įstatymų veikimo.
Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaikė senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.
Rytų europiečiai teigė, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.
Nuo rugpjūčio 20 dienos vairuotojai privalo ilsėtis ne kabinose, vežėjai turi užtikrinti vairuotojų grįžimą į įmonės operacinius centrus arba gyvenamąją vietą kas keturias savaites.
Tuo metu kai kurios kitos taisyklės – dėl vairuotojų komandiravimo bei privalomo vilkikų grąžinimo į registracijos šalį – įsigalios po 18-kos mėnesių nuo Mobilumo paketo paskelbimo.