Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo (TTLA) Povilo Drižo, šiuo metu Europoje trūksta apie 400 tūkst. vilkikų vairuotojų. Vairuotojų stygių patiria ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų valstybių vežėjai.
„Šalių vyriausybės profesionalių vairuotojų krizę sprendžia įvairiai: subsidijuoja jaunuolių profesinį parengimą, stengiasi daugiau įdarbinti moterų, investuoja į saugias vilkikų stovėjimo aikšteles“, – sako P. Drižas.
Tačiau vien šios priemonės problemos nesprendžia. Juolab kad ir Vakarų Europos vežėjai pripažįsta: susilyginus darbo jėgos kaštams, laikai, kai buvo galima prisivilioti vairuotojus iš ES pakraščio valstybių, jau praeityje“.
Europoje vis garsiau girdimi raginimai plačiau atverti darbo rinką kvalifikuotai darbo jėgai iš trečiųjų šalių. Šiam žingsniui pirmoji ryžosi Lenkija, kurioje sunkvežimių vairuotojų trūksta daugiausia – jų poreikis siekia apie 124 tūkst. Lenkija pernai priėmė įstatymą, palengvinantį užsieniečių įdarbinimą.
Nauja tvarka įsigalios jau šių metų sausio 29 d., kuri palengvins užsieniečių įdarbinimo procedūras ypač strategiškai svarbiuose Lenkijos ekonomikai sektoriuose. Tiesa, jie dar nepaskelbti, bet transporto įmonės tikisi atsidurti šiame sąraše, todėl aktyviai ruošiasi pasinaudoti atsiversiančiomis galimybėmis.
Tuo tarpu ekspertų grupė iš Kelno ekonominių tyrimų instituto paskelbė, kad darbuotojai migrantai šiuo metu gelbsti didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją nuo logistikos sunkumų, kurie pernai prislėgė Jungtinę Karalystę. Instituto duomenimis, įdarbintų užsieniečių, dirbančių krovininių vilkikų vairuotojais, dalis Vokietijoje pasiekė 24 proc.
Nepaisant to, šiuo metu šalyje trūksta apie 80 tūkst. profesionalių vairuotojų. Vokietijoje šis trūkumas auga sparčiu tempu, kadangi kasmet į pensiją išeina apie 30 tūkst. vilkikų vairuotojų, kai prie vairo juos pakeičia perpus mažiau naujų vairuotojų. Vokietijos federalinė krovinių vežimo, logistikos ir atliekų šalinimo asociacija savo Vyriausybę paragino mažinti biurokratines kliūtis, susijusias su reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimų išdavimu, įrengti daugiau saugesnių vilkikų stovėjimo vietų, kad vairuotojams būtų lengviau pailsėti ne kabinoje.
Prancūzija, susidurianti su maždaug 40 tūkst. sunkvežimių vairuotojų trūkumu, yra paskelbusi 600 mln. eurų paramos paketą, kuriuo siekiama apmokyti bedarbius, kad šie užimtų laisvas logistikos darbo vietas, įskaitant sunkvežimių vairuotojus.
P. Drižo vertinimu, sprendžiant darbo rinkos iššūkius Lietuvai vertėtų pasinaudoti ES šalių praktika ir ieškoti kompleksinių priemonių. Anot jo, verslas pasigenda ilgalaikės valstybinės migracijos politikos darbo rinkos atžvilgiu, kuri remtųsi demografinės situacijos vertinimu. „Pastarieji keleri metai aiškiai liudija, kad užtikrinus reikiamus imigracijos srautus, tai galėtų kompensuoti darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą“, – sako TTLA vadovas.
Todėl būtina sudaryti supaprastintas sąlygas užsieniečiams atvykti į šalį ir įsidarbinti tose srityse, kuriose specialistų trūkumas itin didelis“.
Tolimųjų reisų vairuotojai Lietuvoje yra įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Tai reiškia, kad siūlomų laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams yra kur kas daugiau, nei gebančių ar norinčių dirbti šį darbą.
„Esant dideliam darbuotojų trūkumui vidaus rinkoje yra vienintelė išeitis – samdyti specialistus užsienyje. Tačiau tai padaryti nėra paprasta: kliudo užsieniečių įdarbinimo biurokratiniai barjerai, migracinių procedūrų labirintas, neišspręsti neaiškumai dėl naujų vairuotojų rengimo tvarkos“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, TTLA atsakingoms institucijoms yra pateikęs pasiūlymus dėl vilkikų vairuotojų įliejimo į darbo rinką, įskaitant ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos supaprastinimą.