Kaip didžiausią pavojų Lietuvos ekonomikai „Brexit“ šią savaitę įvardijo ir banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, labiausiai jis paveiktų transporto sektorių.
„Manome, kad pagrindinė problema bus ta, kad kovo 29 dieną prasidės eilės Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasienyje. Tai yra problemos transporto sektoriui, kai susiformuoja eilės. Muitinės pačios pripažįsta, kad jos nėra pasiruošusios tokiam deklaracijų antplūdžiui. Tai lemia, kad pirmą mėnesį bus daug chaoso, būtent, kaip tas prekes įvežti ir išvežti“, – teigė T. Povilauskas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas sutinka, kad būtent transporto sektorius dėl kietojo „Brexit“ nukentėtų labiausiai.
„Visi pripažįstam, kad transportas nukentės labiausiai. Vien tai, kad laukia prastovos pasieniuose, papildomi muitinės įforminimai transportui visada smogia labiausiai“, – BNS sakė E. Mikėnas.
„Klausiau viceministro (užsienio reikalų viceministro Albino Zananavičiaus – BNS) – kiek gi kainuos Lietuvai tai, kad sulėtės prekių judėjimas. Mane nustebino tai, kad viceministras paminėjo 0,3 proc. BVP. Aš manyčiau, kad tai tikrai yra nemažai“, – teigė jis.
Nežinomybė, kas vyks pasienyje
Susisiekimo viceministro Ričardo Degučio teigimu, dabar negalima nuspėti, kas vyks Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pasienyje po kovo pabaigos.
„Be abejo, jaučiamas nerimas, nes net jei per Europos Sąjungos reglamentą mes sąlygas susitvarkysim taip, kad jos būtų panašios į dabartines, bet kuriuo atveju, kas dėsis ant sienos, nuspėti negalime. Tai yra pagrindinė problema – ne tik ta, kad vežėjas galės paimti krovinį ir vežti į Jungtinę Karalystę, bet kaip jis pravažiuos sieną, nes įsijungtų visi muitinės nerimavimai“, – BNS sakė R. Degutis.
Bendrovės „Rhenus Logistics“ vadovas ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas Arūnas Bertašius teigia, kad pagrindinė problema vežėjams – iki šiol nėra aišku, kokiam scenarijui ruoštis.
„Yra viena didelė bėda – nežinome, kam ruoštis. Visi variantai sudėlioti ir nežinom kuris tikrasis. Iš esmės žinant kaip, bet kam gali prisitaikyti vienokia ar kitokia forma. O dabar laukiam, kas bus padaryta“, – teigė A. Bertašius.
Britanijos logistikos sektorius nepasiruošęs
Logistikos bendrovės „Axis Transport“ Marketingo ir plėtros vadovas Darius Šerkšnas teigia, kad Jungtinė Karalystė kietajam „Brexit“ logistikos sektoriuje iš esmės nėra pasiruošusi.
„Jie nėra iš esmės pasiruošę – jie neturi apmokytų žmonių, nėra agentūrų, kurios galėtų daryti importo-eksporto deklaracijas. Jei Didžioji Britanija taps trečiąja šalimi, modelis bus toks, kad kiekvienas krovinys turi būti užmuitintas, jis su muitų deklaracijomis pasiekia gamintoją. Kaip tai vyks – to niekas nežino, dokumentacijos nėra“, – sakė D. Šerkšnas.
„Kas atsitiks – atsiras eilės, bus visiškai kitas tranzito laikas, dideli kaštai, nes iš Anglijos grįšime ne per tris, o per penkias paras, vairuotojas bus ilgiau kelyje, bus sudeginta daugiau kuro, daugiau reikės mokėti už stovėjimo aikšteles ir taip toliau“, – vardijo jis.
Pašnekovas sako pats neseniai buvęs Jungtinės Karalystės uostamiestyje Doveryje ir matęs, kad ten nėra jokios būtinos infrastruktūros: „Ten niekas nevyksta, ten net nėra tų aikštelių“.
„Nieko neturi, visiškai. Mano kolegos pravažiavo pro kelias vietas, pro Doverį pasitikrinti, ten nėra nieko, tuščia“, – pridūrė ir A. Bertašius.
Chaosu situaciją įvardija ir E. Mikėnas. Pasak jo, netvarka yra ne tik Jungtinėje Karalystėje, be ir visoje ES.
„Mano supratimu, šiai dienai yra didžiulis chaosas ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir likusiose ES valstybėse. Suprantant, kokio dydžio mūsų valstybių ir kiek valstybių norės derėtis atskirai su Jungtine Karalyste, tai, matyt, Lietuvai ateis eilė vienai iš paskutiniųjų, nors mes spėjam, kad mums bus labai sunku vieniems tai išgyventi“, – teigė E. Mikėnas.
Britai nori išstumti Rytų Europos vežėjus
D. Šerkšnas pastebi, kad dėl artėjančio „Brexit“ problemų atsiranda jau dabar, pavyzdžiui, britai iš pervežimų rinkos nori išstumti Lietuvos ir visos Centrinės bei Rytų Europos vežėjus.
„Jau dabar atsiranda ribojimų, nenori duoti kabotažinių pervežimų. Jau yra signalas, kad jie nori atimti galimybes Lietuvos vežėjams dirbti Anglijos viduje. Jie nori vidinius pervežimus Lietuvos ar Europos vežėjams sumažinti arba duoti kvotą. (...) Bet kol kas jie pajėgumų neturi, nes šiuo metu Anglijos keliais važiuoja mažiausiai pusė Europos vežėjų – važiuoji ir matai tiesiog pilną slovakų, vengrų, rumunų, lenkų, lietuvių“, – BNS teigė pašnekovas.
A. Bertašiaus teigimu, išstumti Rytų Europos vežėjus britai iš savo rinkos norėjo visą laiką.
„Noras visada buvo, galimybių tik nelabai buvo, ir dabar nėra. Britanijoje jūs dabar nerasit jokio sandėlio, jokios laisvos kvadratinės pėdos. Kainos pakilo drastiškai, visi, kas prekiauja, prisivežė ir prisikrovė prekių, kur gali kur negali, kad turėtų kuo prekiauti kurį laiką“, – kalbėjo A. Bertašius.
Chaosas gali tęstis ilgai
T. Povilauskas teigė, kad chaosas prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos sienos kietojo „Brexit“ atveju gali trukti apie mėnesį, tačiau E. Mikėno teigimu, kebli situacija prie sienos gali užsitęsti ir ilgiau.
„Aš įsivaizduoju, kad chaosas turėtų užtrukti ilgiau, bet, kaip visada sakau, kad sveikas protas turėtų nugalėti. Manau, jog Jungtinė Karalystė supranta situacijos tragiškumą ir manau, kad jie dės visas pastangas, jog tai būtų kaip įmanoma mažiau skausminga jai pačiai ir kitoms ES valstybėms“, – sakė E. Mikėnas.
Tuo metu D. Šerkšnas iš „Axis Transport“ mano, kad chaosas gali trukti net ir dvejus metus.
„Chaosas gali užtrukti kad ir dvejus metus – tikriausiai taip ir bus, kad dvejus metus nežinos niekas, kaip dirbsim, ir kiekvieną dieną bus iššūkiai“, – sakė įmonės atstovas.
Tikisi susitarimo
BNS kalbinti pašnekovai sutaria – kietasis „Brexit“ būtų nenaudingas visoms šalims – jie viliasi, kad derybose laimės pragmatiškumas ir bus pasiektas susitarimas.
R. Degutis mano, kad susitarimas tarp šalių yra reali įvykių baigtis.
„Aš manau, kad tai yra realu. Vis dėlto mes puikiai suprantame, kad tas racionalus pradas čia turėtų nugalėti ir mes neturėtume griauti prekybos grandinių, kurios egzistuoja, ir daryti kažkokių neigiamų sprendimų, kurie darytų įtaką situacijai“, – BNS teigė susisiekimo viceministras.
E. Mikėno teigimu, pagrindinis tikslas šiuo metu yra rasti sprendimą, kuris leistų krovinius vežti taip, kaip iki šiol.
Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro apie 4 proc. viso eksporto, o daugiausiai išvežama maisto, naftos, chemijos produktų, baldų ir medienos.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, blogiausio scenarijaus – „Brexit“ be susitarimo – atveju neigiamas poveikis ES ekonomikai sudarytų 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).