Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, Europos Komisija (EK) šio reikalavimo gaires paskelbė birželio pradžioje, praėjus trims mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, tačiau ir jos nesuteikė aiškumo bei turi daug trūkumų.
„Didelis oficialių gairių trūkumas yra tas, kad nėra konkrečiai nurodyta, kaip šis reikalavimas turi būti įgyvendinimas. EK gairės nurodo, kad sankcijas už reikalavimo pažeidimą taiko įsisteigimo šalis, bet tarsi užsimena, kad tam tikrais atvejais tai gali daryti ir priimančioji šalis, bendradarbiaudama su įsisteigimo šalimi. Kokie tie atvejai, nėra aišku“, – BNS Plius sakė P. Drižas.
„Čia atsiranda teisinis neapibrėžtumas, o tai verslui yra didelis trukdis veikti bendroje ES rinkoje“, – pabrėžė jis.
TTLA vadovo teigimu, iš asociacijos partnerių kitose šalyse gaunama informacija rodo, jog bendrijos narės nesupranta, kaip taikyti nuostatą dėl vilkikų grąžinimo ir kokius dokumentus tikrinti.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas taip pat tvirtina, jog dar nėra aišku, kaip ES šalių pareigūnai traktuos EK paskelbtas gaires.
„Yra ne vienas atvejis, kai atsakingi pareigūnai visiškai nekreipia dėmesio į panašaus pobūdžio dokumentus. Jie aiškina, kad gairės nėra įpareigojantis dokumentas“, – BNS Plius sakė Z. Buivydas.
P. Drižo teigimu, daugiau aiškumo turėtų suteikti ES Teisingumo Teismas. Ieškinį dėl dalies Mobilumo paketo nuostatų šiam teismui yra pateikusi Lietuva, pritarimą skundui yra išreiškusi Lenkija ir kaimyninės Baltijos šalys.
„Realus nuostatos įgyvendinimas ir kontrolė arba šios nuostatos atsisakymas tikėtinas 2023 metais, po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo“, – nurodė P. Drižas.
Jis pabrėžė, kad transporto bendrovės jau pajuto finansines naujų reikalavimų pasekmes, tačiau jas tiksliai įvertinti kol kas sudėtinga.
„Sunku identifikuoti, koks yra tikslus kaštų padidėjimas, tačiau įmonės jau kuris laikas ruošiasi amortizuoti tuos papildomus kaštus steigiant antrines įmones Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse. Sistemiškai pastebime 15–25 proc. išaugusius transportavimo įkainius, spėčiau, kad trečdalis šio skaičiaus yra Mobilumo paketo nuostatos dėl vilkiko grąžinimo taikymo pasekmė“, – aiškino P. Drižas.
„Linavos“ vadovas pabrėžė, kad išaugę kaštai gali paskatinti smulkesnių bendrovių bankrotą.
„Akivaizdu, kad Mobilumo paketo reikalavimai, kuriuos kai kurioms įmonėms labai sunku išpildyti, augina nuostolius, kurie laikui bėgant gali būti milijoniniai. Kai kurios smulkios ir mažos bendrovės gali ir veiklą nutraukti. Didesnės bendrovės, nenorėdamos prarasti konkurencingumo ir siekdamos minimizuoti išlaidų augimą, vis aktyviau ieškos galimybių steigti įmones ir valdymo centrus Lenkijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse, o Lietuva praras vežėjus“, – sakė Z. Buivydas.
Pasak bendrovės „Transimeksa“ generalinio direktoriaus Dariaus Vyšniausko, dėl Mobilumo paketo pervežimų įkainiai įmonėje vidutiniškai išaugo apie 8 procentus.
„Neigiamą šios nuostatos poveikį mes žinojome iš anksto ir tam ruošėmės. Tačiau vykstant ekonominei krizei, mažėjant vartojimui ir didėjant energetikos kaštams bei sąnaudoms, vargu ar mums pavyks išlaikyti dabartinę kainodarą“, – BNS Plius teigė D. Vyšniauskas.
Jis pripažino, kad siekiant amortizuoti neigiamą paketo įtaką, vis mažesnė naujų vilkikų dalis registruojama Lietuvoje.
„Jokia paslaptis, jog naujų vilkikų Lietuvoje registruojama mažiau, Vokietijoje ir Lenkijoje juos pradėjome registruoti dar 2019–2020 metais. Mes kol kas neketiname visiškai nutraukti naujų vilkikų registravimo Lietuvoje, tačiau tendencija yra ta, jog tai nebėra vienintelė registracijos vieta“, – sakė D. Vyšniauskas.
Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė 2020-ųjų liepą. Paketą daugiausiai palaikė senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija. Nuostata, įpareigojanti transporto bendroves kas 8 savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį įsigaliojo šių metų vasario pabaigoje.