Užsiima unikalia veikla Lietuvoje
Logistikos įmonių grupė „Autoverslas“, kurią sudaro penkios įmonės, gyvuoja 15 metų. Pagrindinė vykdoma veikla – naudotų ir naujų automobilių pervežimas, saugojimas ir paruošimas pardavimui. Kitaip tariant, tai yra atviras sandėlis, kuriame saugomi įvairiausi automobiliai: nuo itin retų ir prabangių iki skirtų automobilių dalijimosi platformoms.
Apie pusę naujų į Lietuvą patenkančių automobilių pravažiuoja pro Vievyje įsikūrusį sandėlį, kuris kaip sako „Autoverslo“ grupei priklausančių įmonių „Autoverslo terminalas“ ir „Autoverslo Transportas“ vadovas Arnas Stasevičius, – unikalus.
„Čia kažkada buvo Elektrėnų naftos bazė, ji nebuvo baigta statyti, privatizuota ir tapo unikaliu objektu Pabaltyje. Iš dalies tokių įmonių dar po vieną yra Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje – vienintelė. Europoje jų yra daugiau, nes ten didesnės rinkos. Tam tikra prasme esame unikalūs, analogo Lietuvoje neturime, nes tai specifinis darbas“, – pasakoja jis.
Čia autovežiais automobiliai atkeliauja iš visos Europos: Estijos, Vokietijos, Šiaurės Europos, Baltarusijos ir kt. šalių. „Autoverslas“ panašų sandėlį, tik daug mažesnį, turi ir Klaipėdoje, kur daugiausia vykdoma bendrųjų krovinių logistika. Ten jūrų konteineriais automobiliai atkeliauja ir iš JAV aukcionų. Įmonė taip pat turi padalinį ir Vilniuje, kur taip pat daugiausia užsiimama bendrųjų krovinių logistika.
Bendrovė teritorijoje turi įsirengusi ir savo geležinkelio vėžes, tačiau jau dvejus metus jos stovi nenaudojamos. Daugiausia traukiniais automobiliai buvo vežami į Rytus: Kiniją, Rusiją, Kazachstaną, tačiau šios rinkos dabar visiškai sustojo. Tarybinio modelio geležinkelio bėgiai netinkami naudoti transportavimui į Vakarų Europą.
Kaip tikina vadovas, su Rusija „Autoverslo“ ryšiai nutrūko 2019 m., pasibaigus keliems projektams su Rusijoje įsikūrusiais automobilių gamintojais, bendrovė automobilius veždavo iki Čekijos gamyklos.
Logistikos bendrovė ieškojo galimybių ir Kinijoje, mat kinai gamina daug automobilių, kurių į Europą pakliūva vis daugiau, bet dėl prekybos suvaržymų viskas nutrūko.
Automobiliai tiesiai iš gamintojų arba aukcionų
Bendrovė taip pat iš sandėlio išvežioja automobilius po pardavimų vietas arba salonus.
„Autoverslo“ sandėlyje dalis automobilių – naudoti. Kaip sako vadovas, dažniausiai juos Europos ar pasaulio aukcionuose nusiperka įmonės, automobiliai pakliūva į Vievį, kur jie kurį laiką saugomi, kol klientai juos atsiima. Kiek iš čia atkeliaujančių automobilių lieka Lietuvos rinkoje, vadovas tikina nežinantis.
„Kur vėliau iš mūsų keliauja automobiliai – mums nėra labai svarbu. Tenka klijuoti „MyBee“ lipdukus, tai suprantame, kad tai Lietuvos rinkai. O visi kiti – klientas atsiveža automobilį, mes nežinome, kas su juo bus toliau“, – teigia A. Stasevičius.
Tvarko atsiradusius pažeidimus
Dar viena įmonės veikla – automobilių remontas. Ne visi „Autoverslo“ klientai – automobilių pardavėjai – turi savo servisus, tad už juos remonto ir dažymo paslaugas gali atlikti lietuviai. Kartais automobiliai transportavimo metu būna pažeidžiami, todėl juos čia sutvarko ir paruošia pardavimui. Tiesa, pasak A. Stasevičiaus, tokių naujų automobilių pažeidimų pasitaiko vos 1 proc.
„Mes priimame automobilius, transportavimo metu jie gali būti pažeisti, juos paruošiame pardavimui, ir jie tampa panašūs į parduodamus salonuose, pardavėjams lieka nuvalyti vieną kitą dulkę.
Mūsų žmonės priimdami automobilius patikrina silpnas vietas – apačioje priekinis „bamperis“, vairuotojo durelės, tai jie gali turėti tokius pažeidimus: galbūt lakas neblizga toje vietoje, lengvai nusipoliruoja, bet mes tai laikome pažeidimu. Tokių pažeidimų tarp naujų automobilių turbūt nesudaro procento.
Būna ir rimtų pažeidimų, bet tik keli per metus: reikia keisti net detales, pvz., duris, sparną ar pan. Kiek man žinoma, gamintojai informuoja pirkėją, yra speciali kaina, bet vizualiai niekas neatskirs ir nepastebės, nes yra taip suremontuotas“, – pasakoja kelių „Autoverslo“ įmonių vadovas.
Ruošia automobilius pardavimui
„Ką matote salonuose, automobiliai būna paruošti pardavimui, bet iš gamyklų jie atvažiuoja ne tokie“, – pažymi jis.
Vaikščiojant po automobilių parką, galima pastebėti, kad beveik visi automobilių kapotai padengti plėvele. Priėjus arčiau tą patį pamatysi ir ant ratlankių, o pažiūrėjus į vidų – plastikiniais maišeliais apvilkta vairuotojo sėdynė, užklijuotas slenkstis ar dalis durelių, kai kuriuose automobiliuose net markės ženkliukas ir ekranas – uždengti. Kai kurie gamintojai apsaugine plėvele padengia ir stogus.
„Iš gamyklos atvažiuojančių automobilių kėbulo dalis padengta plėvele, ratlankiai uždengti plėvele, jas reikia nulupti, galbūt nėra dangtelių, neprisukti numerių rėmeliai, nesuklijuoti lipdukai, kartais reikia įpilti kuro, nuplauti, išvalyti“, – kaip atrodo automobilio paruošimas, pasakoja A. Stasevičius ir priduria, kad paruošti automobilį užtrunka ne tiek ir ilgai – apie pusvalandį.
Kai kurie atvyksta paslėpti
Tiesa, kai kurių markių automobiliai, ypač prabangių, atvyksta įvilkti į specialią medžiagą ar net paslėpti konteineriuose.
„Prabangūs automobiliai turi daugiau apsauginių plėvelių ir apsaugų elementų. Tarkim, „Porsche“ atvyksta visas įvilktas į „futlerą“ su užtrauktuku, ypač brangios detalės, kurios kraunant gali būti pažeistos, yra net nuimtos. Bet to mes nedarome ir tokių prabangių automobilių mes neruošiame“, – pažymi jis.
„Ypač prabangūs sportiniai automobiliai atvyksta konfidencialiu transportu, jie vežami dėžėse arba konteineriuose, kad jų jokiu būdu nesimatytų. Pirkėjas galbūt nenori, kad bet kokioje stadijoje kas nors matytų jo automobilį. Tokių pas mus pasitaiko retai. Dėžutėse supakuoti automobiliai – ekskliuzyviniai, jų gatvėse nepamatysi. Tai galėtų būti „Ferrari“, „McLaren“, „Aston Martin“, – vardija A. Stasevičius.
Itin brangių automobilių, kainuojančių apie milijoną eurų, pašnekovas sako nematęs jau seniai, nors Lietuvoje tokių galima pastebėti. Ketvirčio milijono vertės automobiliai dažniau sutinkami, jie čia atvyksta apvilkti specialia medžiaga.
Senovinės spalvos grįžta į madą
„Autoverslo“ kelių įmonių vadovas įspėja kai kurių automobilių nefotografuoti, mat jų Lietuvoje gali būti tik vienetai. Jas lengva atpažinti iš išskirtinių spalvų. Nors sandėlyje dominuoja baltos, juodos ir pilkos automobilių spalvos, pašnekovas pastebi į madą grįžtančias senovines spalvas, tarkim, pastelines, smėlio, pilkšvas ir pan.
„Sunkiausios – matinės spalvos, juoda taip pat sunki spalva, nes yra visokiausių atspalvių. Turime išskirtinių, senovinių spalvų. Tais laikais, kai gimiau, jomis dažė „zaporožiečius“, senais laikais sakydavo, kad apatinių vyriškų drabužių spalvos. Dabar jos grįžta į madą“, – šypsosi jis.
A. Stasevičius pripažįsta, kad dabar – nelengvi laikai. Yra daugybė iššūkių, pradedant kuro kainomis ir energetiniais resursais, karu Ukrainoje, baigiant lustų trūkumu Europoje ir dėl to mažėjančia automobilių gamyba. Visa tai atsiliepia ir „Autoverslo“ veiklai.
Didžiausi iššūkiai – kuro ir energetikos kainos
„Dujų, elektros kainos išaugo kartais. Nelieka kito kelio kaip didinti paslaugų kainas. Kol kas jas pakėlėme 10 proc. Bet labai svarbu, kad laiku vyktų atsiskaitymai su klientais. Gerai, kad jie vis dar moka, nes kitaip būtų labai sunku“, – sako jis.
„Be to, pakilo kuro kainos. Sutartyse nurodytos fiksuotos kainos tam tikram laikotarpiui, kuro dalis perskaičiuojamas po ilgo laiko tarpo, kas ketvirtį arba metų gale. Dabar kuras pabrango staigiai, niekas jo neperskaičiuoja. Tiesa, gamintojai sureagavo, įvedė laikinus tarifus, kurie padeda kažkaip funkcionuoti“, – priduria A. Stasevičius.
Šiuo metu įmonėje dirba apie 70 darbuotojų: 30 iš jų – vairuotojai. Pašnekovas sako, kad naujų žmonių neieškoma.
„Jeigu man reikia darbuotojų, tai priimame. Tačiau šiandien – labai sunku, verslas turi būti pelningas. Kai pelno nėra, kai nėra ką vežioti, tai ir vairuotojas nereikalingas. Jei būtų galimybių, priimtume ir ukrainiečių“, – sako jis.
Pajuto ir lustų krizę
Vadovo teigimu, puslaidininkių arba lustų krizė paveikė ir įmonės veiklą, mat Europoje prislopo automobilių gamyba, tad ir jų pervežimų srautai nukrito.
„Mes neturime tokių stabilių srautų, pernai rinka krito, šiemet nemanome, kad ji pašoks iki priešpandeminio lygio. Automobilių trūksta, jų reikia labai ilgai laukti. Pajunti, kai nėra krovinio, stovi automobilis, vairuotojui reikia mokėti atlyginimą, o vežti nėra ką“, – atvirai sako „Autoverslo“ vadovas.
Dar viena krizė automobilių verslininkams – karas Ukrainoje: „Ukraina gamino laidus daliai Vokietijos automobilių gamintojų, tiekimas sutriko, vėl trūksta komponentų gamintojų, tai Europoje mažesni automobilių srautai. Yra kam vežti, bet ko vežti – labai trūksta.“
Anot pašnekovo, bendrai kenčia visi Europos automobilių gamintojai, ypač „Volkswagen“ grupė – pradedant „Porsche“, „Audi“, „Volkswagen“, „Škoda“, „Siat“ ir kt. markių automobilių gamyba.
Vadovas svarsto, kad prabangių automobilių rinka mažiau kenčia nei pigių automobilių, nes ji daug mažesnė: „Spėju, kad parduodant prabangų automobilį, kuo jis brangesnis, tuo gamintojas ir pardavėjas daugiau uždirba. Jei turi du lustus, tai kokį rinksiesi gaminti automobilį – prabangų ar pigų? O ten ir ten eilė.“
„Kai kurie gamintojai netgi deklaruoja, kad jie nedidins gamybos, nes patinka dabartinė situacija: mažiau darbo, bet uždirba tiek pat, nes automobiliai pabrango. Visi dabar labai pabrangę, kainų nelyginame, nesame pardavėjai, bet rinkoje tai pastebiu“, – priduria A. Stasevičius.
Investicijų nestabdo
Kaip tikina, „Autoverslui“ pavyko kompensuoti automobilių stygių, kovidiniai metai pajamų prasme buvo prastesni.
„Pasinaudojome visomis galimybėmis, neatleidome nė vieno darbuotojo, neužimti darbuotojai buvo prastovose. Kovidą išgyvenome gerai, finansiniai 2020 m. rezultatai buvo patenkinami. Pernai rinka truputį grįžo, bet ne daugiau, nei buvo prognozuota. Buvo prognozių, kad Lietuvos rinka augs, keli verslai, susiję su automobilių rinka, planavo labai didelį augimą – dvigubai didesnį, bet to neįvyko“, – dėsto jis.
Nepaisant sunkumų, investicijų automobilių verslu užsiimanti bendrovė investicijų nestabdo – teritorijoje statomos dar vienos dirbtuvės, jos jau suplanuotos iš anksto.
„Supranti, kad automobilių rinka, kaip bebūtų, nesustos. Jei tik koks force majeure neatsiras. Ji turėtų dar kilti, nebent keisis tik žmonių įpročiai, kad geriau galbūt ne pirkti savo, o nuomotis, naudotis automobilių dalijimosi paslauga“, – svarsto pašnekovas.
Mažėja dyzelinių automobilių
Pašnekovas mano, kad Lietuvos rinkoje tvarumo klausimai tampa vis aktualesni. A. Stasevičius jaučia didelį dyzelinių automobilių sumažėjimą ir pastebi elektrinių automobilių augimą. Visgi į „Autoverslo“ parką patenkančių elektrinių automobilių dalis – itin maža, siekia vos 2–3 proc. Protrūkį šioje rinkoje esą būtų galima pasiekti pagerinus elektromobilių infrastruktūrą ir sumažėjus šių automobilių kainai.
„Šiandien Lietuvoje nelengva gyventi su elektriniu automobiliu, nėra tinkamos infrastruktūros. Savininkai piktinasi, kad nėra, kur jų pasikrauti, atvažiavus savaitgalį prie parduotuvės, nėra, kur jo dėti. O ir krovimas užtrunka: jei baką kuro prisipilsi per kelias minutes, tai elektromobilį pakrausi per maždaug 20 min., jei tai galinga stotelė, jei ne – tada 4–5 val. Pavyzdžiui, važiuojant į Palangą, pakeliui reikia energijos, o čia dar eilė pasikrauti. Tai tų iššūkių nemažai“, – pasakoja A. Stasevičius.
Pasak jo, visą automobilių rinką ir pirkėjų nuomonę formuoja gamintojai ir pardavėjai.
„Lietuviai arba bet koks pirkėjas perka tai, ką pardavėjas parduoda. Jie formuoja rinką ir nuomonę. Pastebiu, kad didėja benzinu varomų ir hibridinių automobilių skaičius. Klausimas – ar to nori pirkėjas? To nori gamintojas. Dideli prabangūs automobiliai tampa hibridiniais arba visiškai elektriniais.
Tarkime, „Porsche“ istoriškai turėtų būti benzinu varomas, pas mus kieme tikriausiai ne vienas stovi visiškai elektrinis. Jie tokie pat, o gal net greitesni ir galingesni. Tai gamintojas siekia pakeisti pirkėjo nuomonę“, – svarsto pašnekovas.
Jis spėja, kad bet kurio gamintojo elektriniai automobiliai maždaug 50 proc. brangesni už įprastus.