Vis dėlto, A. Burba tikėjosi, kad naujoji tvarka bus laikina. Lietuva ir kelios kitos šalys dėl ką tik įsigaliojusių reikalavimų yra pateikusios ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau jo nagrinėjimas dar nepasibaigęs.
„Tikimės, kad šiais metais bus išnagrinėta ir pateiktas išaiškinimas“, – „Delfi“ sakė A. Burba.
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas komentavo, kad reikalavimas grįžti kas 8 savaites apsimoka vairuotojams lietuviams, bet ne užsieniečiams iš trečiųjų šalių.
„Žmonės atvažiuoja ir nori užsidirbti pinigų. Tada kas 8 savaites grįžti į registracijos vietą... Kalbėjau su jais ir jie nenori važiuoti autobusais. Jiems neapsimoka, jie kalba, kad gal apsimokėtų arčiau Lenkijos dirbti – iš Ukrainos ir Baltarusijos ten arčiau.
Taip pat galvoja ieškoti pas save šalyse darbo. Jie pasiskaičiavę, kad neapsimoka. Lietuviams, aišku, apsimoka. Jie grįžta į savo šalį, nori pabūti su šeima. Čia viskas gerai“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas į tokius pasvarstymus atsakė retoriškai.
„Jei nori užsidirbti, tai nereikia laikytis tų pačių įstatymų? Vaikas gal irgi nori suvalgyti visą pakuotę kondensuoto pieno, bet mes puikiai žinome pasekmes. Ar mes kalbėsime apie tai, kad darbuotojas turi visiškai išsekęs ir mirti darbo vietoje? Tačiau yra užtikrintas srautas, kuris jį pakeistų?
Suprantu, kad užsieniečiams gali būti problema dėl grįžimo namo. Kartais tai būna 2 tūkst., 5 tūkst. ar 7 tūkst. kilometrų. Tačiau darbdaviams apie tai buvo pasakyta dar 2020 metais. Tai nėra naujiena, taigi jie galėjo pasiruošti tam“, – pastebėjo jis.
Laukia teismo sprendimo
Vadinamasis Mobilumo paketas susideda iš dviejų reglamentų (dėl profesinių reikalavimų ir rinkos prieigos; dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko) ir vienos direktyvos (dėl kelių transporto vairuotojų komandiravimo).
ES reglamentai įsigalioja po 20 dienų nuo jų paskelbimo oficialiame leidinyje. Minėti du reglamentai paskelbti 2020 metų liepos 15 dieną ir įsigaliojo 2020 metų rugpjūčio 4 dieną. Kaip skelbta Europos Parlamento pranešime, juose numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas 3 arba 4 savaites, priklausomai nuo darbo grafiko. Taip pat jau nebegalima privalomo savaitinio poilsio laiko leisti automobilio kabinoje, o jei vairuotojas ilsisi ne namuose, įmonė turi apmokėti jo nakvynės išlaidas.
Tuo metu direktyva dėl kelių transporto vairuotojų komandiravimo paskelbta 2022 metų sausio 15 dieną. Joje numatoma leisti atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu pradėti tik po 4 dienų.
Taip pat įpareigojama tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos.
Taip pat įsigaliojo ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją. Be to, direktyvoje numatomas reikalavimas krovininiams automobiliams grįžti į įmonės registracijos šalį kas 8 savaites. Siekiant išvengti fiktyvių įmonių steigimo, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.
Lietuva į ES Teisingumo Teismą kreipėsi dėl dviejų Mobilumo paketo reikalavimų: grįžimo kas 8 savaites ir 4 dienų pertraukos vykdant kabotažą.
Kaip anksčiau „Delfi“ yra paaiškinusi Vyriausybės kanceliarija, Lietuva palaiko pagrindinius Mobilumo paketo tikslus – gerinti vairuotojų socialines sąlygas, užtikrinti kelių transporto veiksmingumą ir tvarumą.
„Tačiau tos nuostatos, kurios nurodo kas 8 savaites grąžinti transporto priemonę į jos įsisteigimo valstybę ir riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, niekaip nedera su ambicingais žaliosios ES darbotvarkės tikslais ir vidaus rinkos principais. Atlikusi poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo, savo vertinime vasario pabaigoje tai konstatavo ir Europos Komisija: įpareigojimas periodiškai grąžinti vilkikus į įsisteigimo šalį privers šimtus tūkstančių vairuotojų važiuoti tuščiomis puspriekabėmis namo, taip sukeliant papildomą anglies dvideginio ir kietųjų dalelių išmetimą. Kartu su kabotažo ribojimu tai turėtų neigiamą ekonominį poveikį ES pakraščio valstybėms, išaugintų krovinių pervežimo kaštus“, – rašoma jų atsakyme.
Vyriausybės kanceliarijos atstovų teigimu, šiuo ieškiniu Lietuva siekia užtikrinti, kad jos vežėjai nepatirtų diskriminavimo, nelygių konkurencijos sąlygų, kad jiems nebūtų taikomi nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai, suteikiantys konkurencinį pranašumą kitų šalių vežėjams vieningoje ES rinkoje. „Paramą Lietuvos skundui taip pat yra išreiškusi Lenkija ir kaimyninės Baltijos šalys. Be to, kovą Lietuva prisijungė ir prie kitų šalių bylų ES Teisingumo Teisme prieš vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatas“, – nurodoma komentare.
Vyriausybė pirmadienį „Delfi“ nurodė, kad byla kol kas vyksta, o kada bus skelbiamas teismo sprendimas šiuo metu sunku prognozuoti.
„Priklausomai nuo ES Teisingumo Teismo sprendimo atitinkamai turės būti koreguojami Mobilumo paketo reikalavimai. Tačiau, kol nėra priimto teisimo sprendimo, Mobilumo paketas galioja visa apimtimi“, – dėstoma komentare.
Privalo paklusti
A. Burba komentavo, kad pirmadienį ryte nauji reikalavimai buvo perkelti į galiojančią direktyvą.
„Tai reiškia, kad jokių kitokių pakeitimų, negu yra padaryta šiai dienai, nėra. 8 savaitės yra, kabotažo atvesimas yra. Dar kiti niuansai gegužės mėnesį įsigalios, kad licencijavimas reikalingas nuo 2,5 tonos, kai dabar reikia nuo 3,5 tonos. Pakeitimai įsigalioja. 8 savaičių terminas baigiasi balandžio 17 dieną. Savo narius informavome, kad jie jau turi pradėti skaičiuoti. Jau nuo dabar skaičiuojasi tas terminas, taigi iki balandžio 17 dienos jie turės sugrįžti.
Darėme visus žingsnius, yra teismo procesas, bet matome, kad niekas neplanuoja stabdyti bent šiam momentui šio teisės akto galiojimo, o tai reiškia, kad jis įsigalioja visa apimtimi. Ar bus pakeista – jei teismas nuspręstų – čia jau kitas dalykas. Mes to labai tikimės, bet šiai dienai privalome paklusti ir vykdyti pilna apimti“, – sakė jis.
„Linavos“ atstovas pridūrė, kad proceso ES Teisingumo Teisme baigtis dar neaiški.
„Dar neaišku, ar pilna apimtimi pavyks įrodyti, ar tik iš dalies. Labai tikimės, kad atsižvelgiantį žaliąjį kursą, bent jau vilkikų grąžinimo bus atsisakyta.
Dėl komandiravimo, vidutinių atlyginimų paskaičiavimo, tachografų suvedimo viskas jau yra pradėję galioti. Baudos irgi jau pradėtos dalinti vairuotojams, kurie, sakykim, nesilaiko naujos tvarkos. Viskas įsigaliojo, deja, yra griežtai ir dabar belieka tik vykdyti teisės aktus“, – nurodė A. Burba.
Savo ruožtu A. Cuzanauskas nurodė, kad Vyriausybės pastangos panaikinti įsigaliojusius reikalavimus parodo, jog lobizmas Lietuvoje klesti.
„Lietuvoje de facto ir dienpinigiai yra laikomi atlyginimo dalimi, nors taip nėra, – kalbėjo jis. Socialinis dempingas yra esminė problema, jis yra gajus ir auga, o ne mažėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais suteikė dar daugiau kvotų. Pernai buvo 11,5 tūkst., o šiems metams duota 16 tūkst. nemokamų kvotų. Mokamoms lubų išvis nėra, nors milijoną gali atvežti. Socialinis dialogas tampa neįmanomas, nes darbuotojų kaita yra milžiniška – niekam tai neįdomu.“
Pašnekovas sutiko, kad sugrįžimo kas 8 savaites reikalavimas ne visai dera su žaliuoju kursu, bet pastebėjo, kad užsienio šalių institucijos ne visada gali sukontroliuoti transporto priemonių techninės apžiūros bei draudimo reikalavimus.
Tuo metu G. Čiužas dėstė, kad su lietuviškais ar lenkiškais numeriais dirbantys vairuotojai jam pasakoja, jog juos stabo ir baudžia.
„Žmonės bijo prarasti savo atlyginimą, sako, praktiškai tik moki už telefonus, net vandens atsigerti negalima, turi būti 0,5 litro butelis. Tokias nesąmones sugalvoja, kaip kalėjime.
Dar Mobilumo pakete yra reikalavimai dėl poilsio viešbučiuose. Ten vėlgi problema, nes nėra jų tiek. Transportas važiuoja po visą Europą, tada 45 val. reikia prabūti viešbutyje ir tai praktiškai neįmanoma. Jei yra galimybės nuvažiuoti iki viešbučio su taksi, tada vairuotojai bijo palikti transporto priemonę, nes aikštelės yra neapsaugotos. Tada visus daiktus reikia vežtis į viešbutį, o dar jie yra atsakingi už priimtą transporto priemonę.
Galbūt dar atšauks kai kuriuos reikalavimus. Iš vienos pusės Mobilumo paketas yra gerai, bet iš kitos – kaip matau, tai yra konkurencija“, – „Delfi“ sakė jis.