Taip „Yandex. Taxi“ reagavo į Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendaciją nesinaudoti paslaugą teikiančios bendroves mobiliąja programėle, nes vartotojų duomenys joje gali būti renkami neteisėtai.
Įmonė teigia, kad programėlę administruojanti Nyderlanduose registruota bendrovė „Yandex. Taxi BV“ laikosi Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (angl. GDPR).
„Yandex. Taxi BV“ apdoroja ir saugo ES vartotojų duomenis griežtai besiremdama ES reguliavimu, ypač GDPR“, – atstovės spaudai BNS persiųstame komentare teigė „Yandex. Taxi“ pasaulinės strategijos direktorius Aramas Sargsianas.
„Mes esame atviri ir pasirengę bet kokiems būtiniems patikrinimams. Bet kokie kaltinimai mūsų atžvilgiu nėra niekuo pagrįsti“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį išplatintame pranešime rašoma, kad „Yandex. Taxi“ programėlės poreikiai gauti informaciją iš mobiliojo įrenginio „galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo“.
Kibernetinio saugumo centras pabrėžia, kad programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, tokiomis kaip galimybe aktyvuoti įrenginio kamerą ir mikrofoną ar valdyti belaidžio tinklo prieigą, o vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį.
Dėl to centras pareiškė rekomenduojantis nenaudoti pavėžėjimo programėlės, kol nebus atliktas išsamus jos tyrimas.
A. Sargsianas tvirtino, jog programėlė duomenis renka siekiant kaip įmanoma palengvinti naudojimąsi paslauga.
„Pavyzdžiui, vietoje kortelės numerio įvedimo rankiniu būdu galite ją tiesiog nuskaityti arba kai kuriomis kalbomis galite įvesti atvykimo tašką balsu“, – sakė „Yandex. Taxi“ atstovas.
Praėjusią savaitę Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydami informacijos, ar „Yandex. Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši įvertintų, ar „Yandex. Taxi“ neklaidina vartotojų teigdama, jog teikia taksi, o ne pavėžėjimo paslaugas.
Pati įmonė tvirtino neslepianti, kad teikia ne taksi, o „informacinės visuomenės paslaugą“.
„Nepaisant prekės ženklo vardo, tai nėra vežimo kompanija ir ji neteikia pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje ar kitose šalyse. Kaip informacinės visuomenės paslaugai „Yandex. Taxi“ nereikia jokių specialių licencijų“, – kalbėjo A. Sargsianas.
„Yandex. Taxi“ programėle Vilniuje galima naudotis nuo praėjusio ketvirtadienio – anot jos atstovų, paslaugos sostinėje teikiamos su 300 automobilių. Įmonės valdoma pavėžėjimo programėlė veikia panašiu principu kaip „Uber ar „Taxify“.
Pati kompanija prisistato kaip tarptautinė, ji registruota Amsterdame, nors programuotojai dirba Maskvoje.